Universitete viešėjo ir paskaitą skaitė Prezidentas Valdas Adamkus (papildyta 04.01)

2993

Kovo 30 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–203) lankėsi VDU garbės daktaras, universiteto Tarybos pirmininkas, Prezidentas Valdas Adamkus. Susitikimo su studentais metu Valdas Adamkus skaitė paskaitą „Lietuvos užsienio politika: kur link einame?“, kurioje dalijosi įžvalgomis apie dabartines Lietuvos užsienio politikos kryptis bei ateities perspektyvas.

Indrė Sekevičienė, i.sekeviciene@vkt.vdu.lt

„Dėkoju už suteiktą progą šiam susitikimui – man be galo malonu matyti akademinės bendruomenės narius, išgirsti jūsų klausimus. Kai buvau pakviestas skaityti paskaitą, turbūt ne vienas iš jūsų pagalvojo, jog  kadenciją baigusiam prezidentui yra lengva kalbėti šiais klausimais. Tačiau pasisakyti, kas buvo per beveik 10 metų padaryta, kas nepadaryta ir kas galėjo būti padaryta – ne taip lengva“, – teigė Prezidentas Valdas Adamkus.

Esame matomi ir girdimi

Prezidentas paskaitoje prisiminė Lietuvos politikos diplomatinės istorijos faktus, keltus tikslus, turinčius sąsają su šių dienų siekiais. „Negaliu nepaminėti kai kurių ano meto įvykių, kurie, mano supratimu, yra artimai susiję su šia diena. Pagrindinis 1918-ųjų metų valstybės kūrimosi laikotarpio užsienio politikos keltas tikslas buvo tapti pripažintais ir lygiateisiais tarptautinės bendruomenės, Tautų Sąjungos, nariais. Ar istorija nesikartoja?“ – retoriškai klausė V. Adamkus, minėdamas TS ir ES pavadinimų panašumus ir įvardindamas vieną pagrindinių ir jau pasiektų nūdienos užsienio politikos tikslų. „Šiandien jau esame pilnateisiai ir pripažinti Europos Sąjungos ir transatlantinės NATO organizacijos nariai – matomi ir girdimi. Norint pelnyti šį pripažinimą reikėjo įdėti daug pastangų“, – sakė Prezidentas.

Atsakydamas į auditorijoje iškeltą klausimą, ar Lietuvos indėlis į NATO vykdomą veiklą yra pakankamas, V. Adamkus teigė, kad nuo pat pirmųjų dienų Lietuva įsijungė į labai konstruktyvų darbą. „Mūsų įnašas yra didelis ir vertinamas. Kalbant apie mūsų karius, tai, kiek teko kalbėtis su aukščiausiais NATO pareigūnais, teigiama, kad sunkiausiuose uždaviniuose, kuriuose reikėjo pasitikėjimo, sumanumo ir patirties, buvo renkamieji lietuviai. Tai – aukščiausias įvertinimas, kurio buvo galima sulaukti“, – teigė V. Adamkus.

Vykstantys procesai – staigūs ir netikėti

Anot V. Adamkaus,  kalbėti apie Lietuvos užsienio politiką šiandien tampa vis sunkiau: „Ne todėl, kad kas nors varžytų galimybę pasisakyti. Vykstantys procesai yra staigūs ir netikėti. Juos analizuoti esant laiko perspektyvai taps lengviau“.

Apžvelgdamas šiandieninės Lietuvos užsienio politiką (ją stebėdamas, paties Prezidento žodžiais tariant, „nuo atsarginių suolelių“), V. Adamkus minėjo anksčiau girdėtus komentarus apie šios proamerikietiškumą ar antirusiškumą. Tačiau nūdienos užsienio politikai apibrėžti aiškią vartotiną sąvoką, pasak Prezidento, būtų sunku.

„Jei anksčiau mus kritikuodavo, kad Lietuva aktyviai, ir gal net per daug, dalyvauja demokratiniuose procesuose Rytų Europoje, tai dabar galime būti kritikuojami nebent už nesprendžiamus klausimus Rytų Lietuvoje. Kyla klausimas – kas atsitiko? Kodėl mūsų užsienio politika susispaudė į tokius siaurus rėmus?“, – retoriškai klausė V. Adamkus.

Svarstė energetikos klausimus

Paskaitoje buvo aptariami energetikos klausimai, ilgalaikė Lietuvos energetinė priklausomybė. „Šiandien dėl Lietuvos saugumo jaudinuosi žymiai labiau, nei prieš keletą metų. Remiantis analitikais, tapome kuo tikriausia Rusijos energetinė provincija. Mano supratimu, čia dar ne pabaiga“, – teigė V. Adamkus.

Kalbėdamas apie kaiminyninėse šalyse vykstančius procesus, Prezidentas citavo Baltarusijos konstitucijos 18 straipsnį, teigiantį, jog „Baltarusijos Respublika kelia tikslą paversti savo teritoriją nebranduoline zona“ ir prisiminė prieš porą savaičių pasirašytą Baltarusijos ir Rusijos susitarimą dėl naujos atominės jėgainės statybos. „Ar šis susitarimas nėra antikonstitucinis šios šalies piliečių atžvilgiu?“, – svarstė V. Adamkus.

Pažiūros į vienybę nėra pasikeitę

V. Adamkus aptarė santykius ir su kitais Lietuvos kaimynais. Atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus apie dabartinę Lietuvos ir Lenkijos politiką, tautinių mažumų santykius, švietimo reformą, Prezidentas teigė, kad visuomet galima rasti kompromisinį sprendimą. Prisiminęs paskutinius 10 metų, per kuriuos tarp dviejų valstybių buvo sukurti geri tiesioginiai santykiai, V. Adamkus paminėjo ir šių dienų Lietuvoje suteikiamas geras galimybes lenkams išlaikyti savo kultūrą Lietuvoje.

Auditorija uždavė klausimus ir apie santykius su Latvija. „Kiek teko dirbti su Latvijos prezidentais, galiu tvirtai pasakyti, kad, kas liečia mūsų bendruosius valstybinius reikalus, jokių nesutarimų ar įtampų nebuvo“, – teigė V. Adamkus. Prezidentas paminėjo du reikšmingesnius nesutikimus: sienų sutarties nepasirašymą, kuris tęsiasi jau 20 metų, ir išsiskyrusį požiūrį į santykius su Rusija, kalbant apie gegužės 9 d. Rusijoje švenčiamą pergalę prieš fašizmą. „Čia mūsų keliai išsiskyrė. Manau, kad Lietuva negali dalyvauti įvykio minėjime, po kurio Lietuva buvo okupuota 50 metų – neturiu moralinės teisės prieš to laiko aukas“, – sakė V. Adamkus.

Anot Prezidento, Baltijos valstybių pasitarimai visą laiką buvo nuoširdūs, buvo kalbama vienu balsu. V. Adamkus teigė galįs užtikrinti, kad, kas liečia bendruosius santykius, Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimas, pažiūros į vienybę nėra pasikeitę ir šiandien.

Akademinės bendruomenės nariams panorus sužinoti V. Adamkaus santykius su Rusija, Prezidentas atsakė, kad „Lietuva visą laiką skelbė viešai, kad nori draugiškų, nuoširdžių ir vieni kitus gerbiančių santykių. Tai nėra pasikeitę“.

Svarbiausia – sutarimas ir palaikymas

Paskaitoje Prezidentas akcentavo ilgalaikės politikos, paremtos politinių jėgų sutarimu ir visuomenės palaikymu, svarbą. Anot V. Adamkaus, „visa tai garantuotų mūsų šaliai ne tik pripažinimą ir įdomias ekonomikos plėtros galimybes, bet ir garbingą vietą Europos Sąjungos išorinėje politikoje“.

Kovo 30 d. vykusi Valdo Adamkaus vieša paskaita – penktoji atvira visiems susidomėjusiems universiteto akademinės bendruomenės nariams skirta Prezidento paskaita. Ją organizavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Akademinis politologų klubas, Politologijos katedra ir doktorantas Giedrius Česnakas.

Galimybę sudalyvauti paskaitoje turėjo visi norintys, nes ji buvo tiesiogiai transliuojama į dvi kitas Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto auditorijas. 

 

1989 metais Valdas Adamkus dalyvavo atkuriant Vytauto Didžiojo universitetą ir yra VDU Atkūrimo tarybos garbės narys. 2001 m. gruodžio 18 d. Valdui Adamkui buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktaro vardas. Nuo 2010 m. birželio mėn. V. Adamkus yra Vytauto Didžiojo universiteto Tarybos pirmininkas.

2011 m. vasarį Valdas Adamkus kartu su VDU rektoriumi Zigmu Lydeka ir Kauno miesto meru Andriumi Kupčinsku pasirašė VšĮ Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus steigimo Lietuvių išeivijos institute (S. Daukanto g. 25) sutartį. Prezidentinė biblioteka-muziejus saugos ir pristatys visuomenei Valdo Adamkaus visuomeninės, politinės veiklos palikimą, viešins intelektualinį indėlį, skatins ir rems Prezidento visuomeninės ir politinės veiklos tyrimus, organizuos parodas, konferencijas, seminarus, mokymus, rūpinsis video ir audiomedžiagos kūrimu, tiražavimu ir platinimu, steigs stipendijas Valdo Adamkaus veiklos tyrėjams.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio fotoreportažą.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.