Universitete – knygos „Jeruzalės šviesa. Ištikimybės istorija“ sutiktuvės

1734

Balandžio 12 d., antradienį, 16 val. 15 min. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52–422) vyks Michaëlio de Saint-Cherrono į lietuvių kalbą išverstos knygos „Jeruzalės šviesa. Ištikimybės istorija“ (Malraux et les Juifs, Histoire d’une fidélité) sutiktuvės. Pristatomą knygą, išverstą Valdo Papievio, galima vadinti pirmąja kritine rašytojo, politiko, meno istoriko ir filosofo André Malraux ir judaizmo ryšio studija.

„Rašytojo, politiko, meno istoriko ir filosofo André Malraux vardas neblėsta jau ketvirtas dešimtmetis po jo mirties. Jis domėjosi Biblija, tradicija, žydų menu, žydų istorija. A. Malraux domėjimasis žydų istorija kilo iš jo dėmesio viso pasaulio kultūros raidai, Vakarų ir Rytų civilizacijomis, jų abipusei įtakai. Pradėjęs šią temą gvildenti jaunystėje, jis nesiliovė ja domėjęsis visą gyvenimą. Ir nesiliovė aukštinęs „tautą, kuri buvo iš pamatų sugriauta, bet kurios veide atsispindi seniausioji pasaulio praeitis“, – knygos „Jeruzalės šviesa. Ištikimybės istorija“ įžangoje teigia vertėja Dalija Epšteinaitė.

Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto ir Kauno Robero Šumano centro organizuojamame renginyje dalyvaus knygos autorius Michaëlis de Saint-Cherronas – buvęs tarptautinės asociacijos „Amitiés internationales André Malraux“ prezidentas ir žydų studijų instituto „Élie Wiesel“ Paryžiuje dėstytojas, kuris jau dvidešimt penkerius metus tyrinėja šiuolaikinę žydų filosofiją.

Balandžio 11 d., pirmadienį, 17 val. 30 min. „Jeruzalės šviesa. Ištikimybės istorija“ bus pristatoma Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre (Naugarduko g. 10/2, Vilnius).

Renginyje bus verčiama į lietuvių kalbą.

André Malraux gimė 1901 m. gruodžio 31 d. Paryžiuje. Sulaukęs 21-erių, A. Malraux išvyko į tiriamąją ekspediciją Kambodžoje. Kai grįžo, buvo suimtas Prancūzijos kolonijinės valdžios; po šio įvykio jis tapo aršiu vietinės kolonijinės valdžios kritiku. 1925 m. jis įkūrė „Young Annam“ lygą ir pradėjo leisti vietinį laikraštį. 1928 m. parašė pirmąjį romaną „Užkariautojai“, o ketvirtajame dešimtmetyje dalyvavo antifašistiniame Liaudies fronte Prancūzijoje.

André Malraux taip pat dalyvavo Ispanijos pilietiniame kare bei siekė respublikonų susivienijimo, rašytojas organizavo karines oro pajėgas. Jo eskadrilė, pavadinta „Ispanija“, tapo beveik legenda. Pagal biografą Curtis Cate, André Malraux kare buvo du kartus sužeistas. Vėliau jis išvyko į JAV, kur rūpinosi parama Ispanijos respublikonams. Jo patirtis Ispanijos pilietiniame kare buvo aprašyta knygoje „Žmogaus viltis“ (1938). Vykstant antrajam pasauliniam karui André Malraux prisijungė prie Prancūzijos kariuomenės, o prancūzams pralaimėjus prisijungė prie pasipriešinimo judėjimo. 1944 m. A. Malraux buvo sulaikytas vokiečių, bet egzekucijos pavyko išvengti. 1945–1946 m. buvo paskirtas generolo Šarlio de Golio vyriausybės informacijos ministru, vėliau valstybės ministru, 1958 m.– 1969 m. – pirmuoju kultūros ministru. André Malraux tapus kultūros ministru, prasidėjo tikrasis Prancūzijos kultūros suklestėjimas ir renesansas. Dirbdamas valstybinį darbą rašė knygas apie meną. Mirė 1976 m. lapkričio 26 d. Palaidotas šalia Paryžiaus, Verrières-le-Buisson kapinėse.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.