Teisės konferencijos idėjų apibendrinimas (VIDEO)

2328

Akivaizdu, kad sunkus ar netgi neįmanomas uždavinys apibendrinti tai, kas buvo pasakyta konferencijoje „Globalizacijos įtaka teisei“, todėl šio apibendrinimo tikslas yra tik atrasti paraleles, lygiagretes ir požiūrių skirtumus skirtingų pranešėjų įžvalgose. Taip pat akivaizdu, kad apibendrinant neišvengiamas vertinimo subjektyvumas ir pozicijų supaprastinimas, taigi kartu skatiname susipažinti su visa kiekvieno pranešėjo kalba bei po to sekusiomis diskusijomis.

Konferencijoje buvo gvildenamos trys teisininko atsakomybės dimensijos: atsakomybė visuomenei (visuomeninė); atsakomybė teisininkų bendruomenei/profesijai (profesinė) ir sau (asmeninė). Kuriai iš jų buvo skiriamas didžiausias dėmesys? Atsakomybei visuomenei. Visi pranešėjai vienokiu ar kitokiu aspektu apie tai kalbėjo. Didesnį dėmesį profesinei atsakomybei skyrė teisėjas Mindaugas Šimonis, kalbėdamas apie teisėjų nepriklausomumo principo įgyvendinimą bei prof. Edita Gruodytė ir Stefan Kirchner pranešime apie nemokamų teisinių paslaugų teikimą,  teisininko atsakomybė sau kaip žmogui buvo minima VDU dėstytojo Vyganto Malinausko kalboje analizuojant, „ar geras teisininkas gali būti geru žmogumi?“

Taigi, ar galima priešprieša tarp šių dimensijų? Ar visuomet teisininkas turi saugoti savo profesijos mundurą, kitaip tariant profesinės bendruomenės reputaciją? Kaip šiame kontekste koreliuoja dvi vertybės: saviraiškos laisvė ir teisininkų profesinės bendruomenės integralumo ir reputacijos apsauga? Šie klausimai gvildenami teisėjo Mindaugo Šimonio, Eran Lev bei Elenos Masnevaitės pranešimuose.

Konferencijoje buvo paminėti ir istorinės perspektyvos akcentai teisininkų atsakomybės suvokimui, tarp jų ir sovietmečio mentaliteto pasekmės šiuolaikiniam teisininko atsakomybės suvokimui Lietuvoje (prof. Egidijaus Aleksandravičiaus pranešimas) bei teisininko atsakomybės sąmonėjimo raida Vokietijoje bei Austrijoje per radikalųjį ar kitaip tariant kraštutinumų amžių (Age of Extremes), kurį teko išgyventi ne tik jiems, bet daugumai Europos valstybių, kuriant demokratinę valstybę (doc. Roman Puff pranešimas).

Apie teisininko atsakomybę ir vaidmenį,  formuojant žmogaus santykį su valstybe savo pranešimuose kalbėjo prof. Egidijus Aleksandravičius, doc. Tomo Berkmanas, doc. Roman Puff, doc. Markku Kiikeri. Paminėtina tik keletas raktinių žodžių: Suverenitetas ir Konstitucingumo drama; „Age of Extremes“, suspenduota teisininkų etika bei keliamas klausimas, kada teisė taps lietuvio identiteto dalimi, o ne teisininkų „nuosavybe“. Šiame kontekste reikėtų paminėti ir Elenos Masnevaitės pranešimą, nagrinėjantį dviejų statusų: teisininko ir politiko sinergiją ir politikos etiškumo problemą.

Įvertinus pasaulio, kuriame mums tenka gyventi, sudėtingumą, konferencijoje buvo nemažai diskutuojama itin aukštų reikalavimų teisininkų kvalifikacijai ar profesionalumui klausimais bei akcentuojamas tarpdisciplininių žinių būtinumas (prof. Eric Janus, prof. Philip Langbroek, LAT teisėjo Algio Norkūno pranešimai). Akivaizdu, kad  teisės veikimo metodus redukuoti tik iki teisės aktų aiškinimo metodų yra trumparegiška, nes tai didina teisės autonomiškumą ir atribojimą nuo kitų mokslų ir tuo pačiu gyvenimo realijų. Todėl teisininkai neretai yra kaltinami pasisavinę „teisę“ kaip savo nuosavybę (prof. Aleksandravičiaus pranešimas); besąlygiškai tikintys ekspertais, nes stengiasi atsiriboti nuo neva „neteisinių“ dalykų ir argumentų (prof. Eric Janus pranešimas), o sprendimų motyvus rašantys patys sau ar aukštesnės instancijos teismui (prof. Philip Langbroek). Šiame kontekste paminėtinas ir Pauliaus Astromskio stendinis pranešimas apie ekonominės analizės ir technologijų plėtros įtaką teisės taikymui globaliame pasaulyje.

Konferencijoje taip pat buvo paliestas teisininkų akademikų atsakomybės bei teisininkų rengimo ir patekimo į profesiją klausimas (Izabelos Krasnickos pranešimas). Įvertinus tai, kas buvo pasakyta šioje konferencijoje apie teisininko atsakomybės standartą ir aukščiausius lūkesčius bei reikalavimus profesionalumui, tarpdiscipliniškumui ir erudicijai, kyla klausimas, ar iš tiesų universitetai prisiima atsakomybę už tokius reikalavimus atitinkančių teisininkų parengimą?

Kviečiame žiūrėti konferencijos vaizdo įrašą, kurį parengė Kristijonas Jakubsonas (k.jakubsonas@vkt.vdu.lt).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.