Tarptautinė Maironiui skirta konferencija

2012 m. lapkričio 15–16 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, minėdamas Jono Mačiulio-Maironio (1862–1932) 150 gimimo sukaktį, bendradarbiaudamas su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedra, rengia lietuvių nacionaliniam poetui skirtą tarptautinę mokslinę konferenciją. 

Konferencijoje kviečiami dalyvauti lietuvių ir visuotinės literatūros, istorijos, kalbotyros, teologijos, filosofijos tyrinėtojai, visi, neabejingi lietuvių humanitarinės kultūros tradicijoms.

Siūloma pranešimų tematika:
•    Maironio vaidmuo lietuvių tautinio atgimimo kultūroje. Poeto kūryba lietuvių spaudos draudimo sąlygomis;
•    Maironio poezijos ryšys su LDK tradicijos paveldu;
•    Maironio vaidmuo lietuvių sąmoningumo istorijoje;
•    Maironio biografijos tekstai ir kontekstai;
•    Vidurio ir Rytų Europos „Tautų pavasaris“ ir tautinio poeto figūra;
•    Maironio lietuvių poetikos reforma;
•    Maironio kūrybos santykis su XIX a. pabaigos–XX a. pradžios kultūriniais sąjūdžiais – romantizmu, neoromantizmu, modernizmu;
•    Lyginamieji Maironio kūrybos tyrimai;
•    Maironis – istorikas ir sociologas, jo veikla humanitarinių mokslų srityje;
•    Istorinė ir poetinė Lietuvos tautiškumo bei valstybingumo samprata Maironio raštuose;
•    Maironis lietuvių literatūros kanono ir bendrinės kalbos formavimosi procese;
•    Tekstai, likę Maironio paveldo paraštėje (teologiniai raštai, laiškai, dokumentai);
•    Dvasininkas Jonas Mačiulis Katalikų bažnyčios veikloje;
•    Maironio recepcija Lietuvoje ir išeivijoje;
•    Maironio poezijos vertimai ir sklaida užsienyje;
•    Maironis kaip vertėjas;
•    Maironio poetinės parafrazės modernizmo ir postmodernizmo tekstuose;
•    Maironio paveldo saugojimo, sklaidos, aktualizavimo problemos.

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, lenkų, rusų. Jei pranešėjai ketina pasisakyti kitomis, čia nepaminėtomis, kalbomis, jie turėtų iš anksto pasirūpinti vertimo į lietuvių kalbą elektronine versija. Pranešimų trukmė 15-20 min.

Užpildytą anketą iki rugsėjo 30 d. prašome atsiųsti šiais adresais: manfredasz@gmail.com (Manfredas Žvirgždas) ir eugen.zmuida@gmail.com (Eugenijus Žmuida).

Maironis ir jo epocha
Šiais metais minėdami Maironio jubiliejų siekiama aktualizuoti poeto kūrybinį palikimą, apibendrinti ir suprobleminti jau esamus maironistikos tyrimus, aptarti Maironio kūrybos ir asmenybės vaidmenį lietuvių kultūros ir literatūros raidoje, literatūros kanono kristalizavimosi procese.

XIX a. pabaiga–XX a. pradžia – tai lietuvių kultūros lūžio metas, kai iš daugiakultūrio paveldo pradėjo formuotis savarankiškas lietuvių literatūros laukas, literatūra diferencijavosi savo raiška bei stilistika, išryškėjo svarbios ideologinės ir estetinės nuostatos. Tais laikais, kai Vakarų ir Vidurio Europoje klestėjo modernizmo kultūra, o nacionalinės literatūros įtvirtino savo kanonus, Lietuvoje carinės Rusijos valdžia slopino demokratines iniciatyvas, draudė lietuviams visavertiškai vartoti gimtąją kalbą kultūriniame gyvenime, spausdinti savo knygas tradiciniu lotynišku šriftu.

Nelegalios lietuvių kultūrinės veiklos sąlygomis išleistas Maironio eilėraščių rinkinys Pavasario balsai (1895) tapo lietuvių literatūros modernėjimo atrama, poleminiu  atspirties tašku, į kurį atsižvelgiant buvo kuriamas ir reformuojamas literatūros  kanonas. Maironio poezija iškilo ir kaip įtakinga lietuvių tautinio atgimimo jėga, formavusi tautinę tapatybę.