T.Gricius: „Norisi parodyti, ką gali Kaunas“

965

Šią savaitę VDU Muzikos akademijoje viešėjo ir su pučiamųjų instrumentų katedros studentais patirtimi dalinosi trimitininkas Tomas Gricius. Prieš jo vedamus meistriškumo kursus VDU Muzikos akademijos mažojoje salėje prisėdome trumpam interviu.

Lietuvoje nesate dažnas svečias. Kokie įspūdžiai sugrįžus į savo gimtąjį miestą?
Visada malonu grįžti į tėviškę, į Kauną. Aš čia gimiau, užaugau, mokiausi J.Naujalio muzikos gimnazijoje. Smagu matyti, kad VDU Muzikos akademijoje vyksta nauji procesai. Tai teikia daug vilčių, matosi, kad tobulėjama ir perspektyvos išties geros. Tai net ir man pačiam suteikia stimulo ir azarto pasistengti, daryti, veikti, įrodyti, kad Kaunas yra Kaunas!
Jums teko studijuoti ne tik Lietuvoje, bet ir Londone, Helsinkyje. Kuo, Jūsų nuomone, labiausiai skiriasi studijos Lietuvoje ir užsienyje?
Skiriasi, be abejo, ir atmosfera, ir dėstymo būdu. Kaip bebūtų gaila, apskritai visa situacija Lietuvoje yra kitokia. Bet aš optimistiškai tikiu, kad turime stengtis, dirbti, vytis – ir galbūt pasivysime.
Pirmiausia į akis krinta visai kitokios finansinės galimybės užsienyje. Nors, aišku, negalima nepastebėti, kad užsienyje ir žmonės natūraliau bendrauja. Pavyzdžiui, kad ir požiūris į dėstytoją. Pas mus į dėstytoją žiūrima savotiškai nuolankiai, tarsi į „poną“, studentai ir dėstytojai išlaiko atstumą. Užsienyje dėstytojų ir studentų bendravimas betarpiškesnis. Dar vienas aspektas krito į akis. Pavyzdžiui, studijuodamas Londone turėjau kelis specialybės dėstytojus. Iš pradžių mane tai stebino, atrodė, kaip gi čia: nueinu pas vieną – tas sako vienaip, nueinu pas kitą – šis jau kitaip. O pas mus, Lietuvoje, pasitaiko atvejų, kad dėstytojai pyksta jei studentas nueina pasikonsultuoti pas jų kolegą. Užsienyje į visa tai žiūrima kur kas laisviau.
Daug koncertuojate įvairiose šalyse. Iš užsienio atvykę vizituojantys dėstytojai dažnai sako komplimentų Lietuvos publikai – kad į klasikinės muzikos koncertus susirenka išprusę, pasiruošę priimti ir suvokti kūrinį žmonės. O kokie Jūsų įspūdžiai – ar labai skiriasi publika Lietuvoje ir užsienyje?
Be abejo, publika skiriasi. Bet ne tik Lietuvoje ir užsienyje. Net skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno – akivaizdūs. Man, kaip kauniečiui, skaudu, kad Kaunas dažnai lieka šiek tiek nuvertintas. 7 metus dirbau Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre su Juozu Domarku. Rengdavome koncertus ir Vilniuje, ir Kaune. Aiškiai jausdavome, kad publika skiriasi. Taigi nenuostabu, kad publika skiriasi ir priklausomai nuo valstybių. Lietuvoje publika yra iš tiesų išprususi.
Ko labiausiai pasigendate gyvendamas Suomijoje?
Savaime suprantama, kartkartėmis užplūsta Lietuvos ilgesys. Turiu prisipažinti: kai tik išvažiavau – atrodė, ak, pagaliau, puiku! Bet po kiek laiko pamačiau, kad lyg ir patriotu tampu. Trūksta draugų, giminių. Džiaugiuosi, kad nesu nuo jų labai toli. Vos 700 km, tad galima grįžti, pabendrauti. Padeda ir šiuolaikinės technologijos, kurios leidžia susisiekti su artimaisiais. Pasaulis globalizuojasi, jame nebelieka didelių atstumų.
Kas labiausiai žavi Suomijoje?

Visur yra visko: ir gerų, ir blogų žmonių. Suomijoje žavi, kad žmonės labai sąžiningi, ko negalima pasakyti apie Lietuvą. Išties nemaloniai nuteikia, kad mūsų korupcija garsėja visame pasaulyje.

Štai kartą važiavau Helsinkyje metro, skaitinėjau nemokamą laikraštuką, o ten straipsnis skelbia, esą didžiausia korupcija – Lietuvoje, o mažiausia – Suomijoje. Tai liūdina. Suomijoje žmonės ir mokesčius sąžiningai moka, ir apskritai yra sąžiningesni ir draugiški. Tas taip pat džiugina. Negalėčiau pasakyti, kad jaučiuosi ten koks nors kitoks, svetimas.

Smalsu, kaip pasirinkote savo instrumentą, trimitą?
Pasirinkimo šaknų turėtume ieškoti šeimoje. Pučiamaisiais instrumentais groja visa mano šeima – tėtis, mama, sesuo, netgi sesers vyras. Aš tapau šiokia tokia išimtimi: pasirinkau ne valtorną, o trimitą. Kodėl? Tiesiog labai patiko, jaučiau, kad tai mano instrumentas.
Trimitas – išties labai universalus instrumentas, tenka groti klasikinės, kamerinės, šiuolaikinės muzikos bei džiazo kūrinius. Groju ir solo, ir su ansambliais, įvairiausiomis sudėtimis.
Jau turėjote keletą meistriškumo kursų užsiėmimų. Kaip sekasi tą laisvės dvasią studento ir dėstytojo bendravime, apie kurią kalbėjote, pritaikyti praktikoje? 
Labai stengiuosi nebūti „pasikėlęs“, juk iš tikrųjų esu paprastas žmogus, lietuvis, nors ir pastaruoju metu praleidžiantis mažai laiko savo gimtinėje. Per savaitę sunku ko nors imtis iš esmės. Pagrindinis mano tikslas – išmokyti studentus, kad patys galėtų dirbti, domėtis, tobulėti. Juk geriausi mokytojai jie yra patys sau. Mes, dėstytojai, galime tik patobulinti, padėti. Visa kita priklauso nuo studentų: kiek jie investuos į save darbo ir jėgų, tiek ir turės.
Dėkojame už interviu!

Apie trimitininką Tomą Gricių

Trimitininkas T.Gricius studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (S. Petrulio, A. Kontauto ir T. Dokšicerio kl.), Londono Guildhall muzikos ir dramos mokykloje (pas prof. J. Miller ir A. McAneney), tęsė studijas J.Sibeliaus muzikos akademijoje Helsinkyje (prof. J. Harjanne kl.).

Trimitininkas yra trijų respublikinių J. Pakalnio pučiamųjų instrumentų konkursų laureatas. 

Kaip solistas T.Gricius pasirodė įvairiuose festivaliuose su Prahos filharmonijos kameriniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo kameriniu, Kauno kameriniu orkestrais bei „Musica Humana“ kameriniu ansambliu, buvo „Vilniaus Brass“ ansamblio bei kvinteto narys. Taip pat grojo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre.

Kartu su „Gaida Ensemble“ atliko ir įrašė daug šiuolaikinės muzikos kūrinių, dažnai kviečiamas koncertuoti su žymiuoju suomių „Avanti!“ kameriniu orkestru. Nuo 2005 m. jis – Suomijos radijo simfoninio orkestro trimitininkas, o nuo 2007 m. – antrasis Suomijos radijo simfoninio orkestro trimitų grupės koncertmeisteris.

2008 m. lapkritį T.Gricius pakviestas į Pasaulio simfoninį orkestrą (World Symphony Orchestra). Grodamas pirmuoju trimitu su šiuo orkestru trimitininkas gastroliavo Pietų Korėjoje. 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.