Sveikiname sukaktuvininkus – Laimą Proškutę ir prof. Praną Žukauską!

2496

VDU tinklalapyje pradedame naują tradiciją – kalbinti gražias sukaktis švenčiančius universiteto bendruomenės narius. Šįkart mintimis apie laiko tėkmę ir jo atneštas dovanas dalijasi VDU folkloro ansamblio vadovė Laimutė Stasė Proškutė bei Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas prof. Pranas Žukauskas.

 

 

VDU folkloro ansamblio vadovė Laimutė Stasė Proškutė balandžio 28 dieną minės 50 metų jubiliejų. Aktyvi, visuomeniška ir sąmojinga sukaktuvininkė mielai atsakė į jai gimtadienio proga pateiktus klausimus.

 

Ar, stovėdama ties jubiliejaus slenksčiu, galėtumėte išskirti, kokie dalykai buvo ir yra svarbiausi Jūsų gyvenime?

Taip. Pirmiausia – Lietuvos nepriklausomybė. Antra – VDU įkūrimas. Trečia – išsipildžiusios mano svajonės profesinės veiklos atžvilgiu. Kaip tik dėl to gyvenu su puikiais žmonėmis ir nuo ryto iki vakaro veikiu tai, ką noriu.

Prieš pat gimtadienį norisi prisiminti liaudis išmintį: „Palieku gerus metelius, kad rasčiau dar geresnius“. Ko palinkėtumėte sau ateinantį dešimtmetį?

Pirmiausia, tai kažkaip negalvoju, kad jau pusamžis. Gal dėl to, kad visą gyvenimą dirbu su jaunais žmonėmis, o ir valstybė mus vis jaunina ir jaunina. Vakar perskaičiau tikriausiai ta pačia proga išsakytą Balio Buračo mintį: „Vyk lauk mintį iš galvos, kad, peržengus pusamžį, gyvenimo diena eina vakarop, kad tavo žingsniai trumpėja ir lėtėja. Galvok tik apie tai, kad dar mažai padarei ir ką pats gali padaryti daugiau, nes niekas kitas to nepadarys.“ Ir tikrai, antrasis sakinys tarsi mano pačios pasakytas. O norėčiau tai, ką esu sukaupusi, įprasminti popieriuje, nes manau, kad tai yra tikrai vertinga.

Kokia frazė iš tautosakos lobyno geriausiai apibūdintų Jūsų dabartinę nuotaiką?

Mes esame atspindys mus supusių ir supančių žmonių. Žiūrėkit, net ir knygą skaitydami pastebime ir pasibraukiame tai, kas tuo metu mums yra labai svarbu, nors dar tarsi ir nebuvom apie tai galvoję. Tiesiog randam įžodintą, gražiai suformuluotą frazę, kuri jau yra pasąmonėje.

Mano gyvenimo kredo įkvėpė du iškilūs žmonės ir jų gyvenimai. Tai minėtojo B. Buračo jaunystėje išsakyta mintis, tapusi viso jo gyvenimo kredo: „Pasidarbuoti ne taip dėl pelno, kaip dėl žūstančių brangenybių gelbėjimo“ ir Česlovo Milošo „Norima nustebinti pasaulį arba jį gelbėti, tačiau pasaulio nei nustebinsi, nei išgelbėsi. Esame pašaukti darbams, svarbiems tik mūsų kaimelyje…“ Šios mintys man visada buvo artimos, jos atspindi ir dabartinę mano nuotaiką bei gyvenimą.

Kitam VDU bendruomenės nariui – Ekonomikos ir vadybos  fakulteto dekanui, profesoriui Pranui Žukauskui gegužės 1 dieną sukaks 60 metų. Garbus jubiliejus beveik sutampa su kita gražia švente – P.Žukausko darbo Vytauto Didžiojo universitete 20-mečiu.

Daugiau nei 20 metų dirbate VDU. Ką jums reiškia šis universitetas?

Vytauto Didžiojo universitete dirbu nuo pat jo atkūrimo 1989 metais. Kadangi turėjau įsipareigojimų ankstesnei darbovietei, pirmąjį semestrą dirbau antraeilėse pareigose, o nuo 1990 m. pradžios čia – mano pagrindinės pareigos.

Taigi, betarpiškai mačiau visą universiteto nueitą kelią, pats kartu ėjau tuo keliu. Stovėjome prie rūmų sausio 13-osios naktį, rengėme studijų programas, atidavėme visas jėgas, kad universitetas susiformuotų ir stiprėtų. 20 metų – tai ilgas laiko tarpsnis, per jį suspėja užaugti nauja karta. Kai pradėjome „kelti ant kojų“ šiuolaikinį universitetą, dauguma dabartinių studentų dar nebuvo gimę. Todėl VDU man reiškia labai daug, tai savotiški antrieji namai. Čia praleidau brandžiausius savo gyvenimo metus. Augo universitetas, augau ir aš kartu su juo. Daug ko teko mokytis iš naujo. Esu dėkingas visiems studentams ir kolegoms, kurie padėjo man augti.

Aštuonerius metus vadovaujate fakultetui. Kaip jis pasikeitė?

Kaip minėjau, mačiau fakulteto augimą nuo pat jo ištakų. Nuo pirmųjų 57 studentų, kurie patikėjo, jog tai jų fakultetas. Per pastaruosius 8 metus, kuomet man tenka didelė garbė dirbti Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanu, šis universiteto padalinys išaugo maždaug dvigubai ir pasiekė beveik 2000 studentų ribą. Nuo šių metų tai didžiausias fakultetas universitete. Nenoriu būti per daug pagyrūniškas – paminėsiu bent porą, mano manymu svarbiausių pokyčių, prie kurių teko prisidėti.

Dideliu laimėjimu laikau aplinkybę, kad per pastaruosius metus pavyko kardinaliai atjauninti dėstytojų gretas. Visada maniau, kad būtina pasitikėti jaunais, šiuolaikiškais ir ambicingais profesionalais – šiandien galiu teigti, kad tokie sudaro fakulteto branduolį.

Kitas didelis Ekonomikos ir vadybos fakulteto laimėjimas – jo tarptautinis pripažinimas. Pasaulinio aukštųjų mokyklų tinklo EDUNIVERSAL sudarytas Tarptautinis mokslo komitetas kasmet vertina 7000 verslo mokyklų  visame pasaulyje. EVF patenka į geriausių pasaulyje aukštųjų mokyklų, besispecializuojančių vadybos ir verslo administravimo srityse, pirmąjį tūkstantį. Puikus pripažinimo rodiklis ir tai, kad į mūsų fakultetą pagal studentų mainų programas iš ES šalių, Azijos, JAV atvyksta daugiau studentų, negu išvyksta.

Tikiu, kad Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas yra liberali mokykla, pripažįstanti ir gerbianti kiekvieno studento individualius poreikius, interesus ir siekiamus tikslus. Tai puiki vieta protingiems, versliems, turintiems saviraiškos polinkių ir teigiamų ambicijų jauniems žmonėms, siekiantiems profesinių aukštumų.

Kokia gimtadienio dovana Jums būtų pati geriausia ? O gal jau kada esate tokią gavęs?

Materialinės dovanos trumpalaikės. Jos gali suteikti tik momentinį džiaugsmą. Didžiausios ir brangiausios dovanos – tai sveiki artimieji, mėgstamas darbas, galimybė matyti, kaip per mokinius dygsta tavo pasėti daigai.

Tokios dovanos ateina iš Aukščiausiojo – džiaugiuosi, kad jų man teko daug.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.