Šveicarų meistrai – apie istorinį palikimą Lietuvoje

1152

Net tris šimtus metų Lietuvą ir Šveicariją siejo šiandien mažai kam žinomas ryšys: į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę nuolat vykdavo talentingi šveicarų architektai ir skulptoriai. Tarp daugybės jų suprojektuotų statinių – ir Pažaislio vienuolynas. Jau šį penktadienį, spalio 4 d., Lietuvoje lankysis architektas Mario Botta ir kiti svečiai iš Šveicarijos, kurie papasakos apie šias dvi valstybes siejantį istorinį bendradarbiavimą.

„Pietinės Šveicarijos kantonas Tičinas daug šimtmečių buvo tiesiogiai susijęs su Lietuva: architektai ir skulptoriai iš ten vyko projektuoti, statyti ir dekoruoti LDK bažnyčių, vienuolynų ir rūmų. Šios tičiniečių grupės atvykimas yra lyg to bendradarbiavimo tąsa: lietuvių klausytojai vėl galės „prisiliesti“ prie Tičino menininkų kūrinių, dabar jau paskaitų forma“, – paaiškino vienas iš projekto „Tičinas-Lietuva: gidas“ rengėjų, LDK instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros docentas dr. Rūstis Kamuntavičius.

Spalio 4 d., penktadienį, 16 val. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks vieša diskusija, kurios metu Mario Botta, vienas garsiausių architektų pasaulyje, kalbės apie savo darbus ir modernią architektūrą. Tarp šio tičiniečio darbų – „Mediatheque“ Vilerbane, Evrio katedra (Prancūzija), San Francisko šiuolaikinio meno muziejus, kupolas „Euro-Park“ Vokietijoje ir t. t. Ši diskusija yra pirmojo tarptautinio Kauno architektūros festivalio „KAFe 2013“ dalis.

Kartu su Mario Botta į Lietuvą atvyksta ir inžinierius Luigi Brenni bei istorikas Christophas Frankas iš Lugano universiteto (Šveicarija). Pastarasis lietuviams skaitys paskaitą apie barono Teodoro fon Ropo kauptą kolekciją – itin vertingus tapybos, grafikos ir skulptūros darbus, kurie buvo laikomi Pakruojo dvare. Deja, dalis šios kolekcijos, kaip ir daugybės kitų, buvo prarasta dėl įvairių istorinių priežasčių. Kai kurie išlikę darbai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje – tarp jų Bertelio Thorvaldseno Veneros skulptūra, bareljefas „Achilas ir Briseidė“, XVII a. romėnų paveikslai ir t. t. C. Franko paskaita vyks spalio 4 d., 11 val., VDU III-iuose rūmuose (K. Donelaičio g. 52–521 a.).

Šių trijų svečių atvykimą inicijavo projektas „Tičinas-Lietuva: gidas“, siekiantis internete susistemintai pristatyti visą Tičino meistrų palikimą LDK žemėse. Daugiau nei penkis šimtmečius Lietuva buvo daugiataučiu ir daugiakultūriu kraštu, daug margesniu nei pastaruosius 60 metų. Turtingoje ir milžiniškoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, garsėjusioje fenomenalia tolerancija kitam, XVI–XVIII amžiuje dirbo apie 40 italiakalbių architektų, skulptorių ir tapytojų iš Tičino – savo pėdsakus jie paliko apie pusšimtyje Lietuvos vietovių.

Nesvyžiaus, Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčios, Pažaislio vienuolynas, Šv. Kazimiero koplyčia – tai tik keli šio dviejų tautų bendradarbiavimo pavyzdžiai, barokiniai architektūros paminklai, kuriais šiandien didžiuojamės. Dar kartą ryšiai užsimezgė tarpukariu: 1922-aisiais įkūrus Lietuvos universitetą (dabar – VDU) į mūsų šalį atvyko antroji Šveicarijos kūrėjų ir mokslininkų banga. Vienas iš jų, Konstantinas Rėgelis (1890–1970), įkūrė Kauno botanikos sodą.

Projekto „Tičinas-Lietuva: gidas“ organizatoriai – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas (Kaunas) ir Lietuvos garbės konsulatas Tičine.

Projekto tinklalapis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.