Sveikatos psichologija

STUDIJŲ REZULTATAI

Psichologai, baigusieji sveikatos psichologijos programą turi: 1) Išmanyti sveikatos psichologijos raidą, jos sąsajas su kitomis psichologijos bei medicinos disciplinomis, tiriamus reiškinius, juos atspindinčias sąvokas ir mokslo bei profesinės veiklos principus, saistančius sveikatos psichologiją su sveikatos priežiūros misija. 2) Išmanyti neurofiziologinius–endokrininius organizmo veiklą reguliuojančius mechanizmus, sudarančius biologinį sveikatos, psichikos reiškinių ir elgesio pamatą, bei suprasti psichofarmakologinio poveikio (gydymo) mechanizmus biopsichosocialinio modelio kontekste. 3) Suprasti ir mokėti įvertinti sergančiojo kognityvines ir emocines reakcijas į ligą, į sveikatos netekimą, į biologines–psichologines–socialines ligos pasekmes, gebėti taikyti konsultavimo, sveikatai palankaus elgesio mokymo, atsipalaidavimo technikas ir kitus, mokslu ir vertinga praktika grindžiamus metodus, skirtus sveikatos stiprinimui ir palaikymui, lėtinių ligų profilaktikai, sergančiųjų reabilitacijai ir nesavalaikės mirties perspėjimui dirbant tarpdisciplininėje specialistų komandoje; mokėti įvertinti psichologinio konsultavimo ir kitų psichologinio poveikio metodų efektyvumą. 4) Išmanyti priklausomybės ligas sukeliančių medžiagų poveikio mechanizmą, jų vartojimo biologines, psichologines ir socialines pasekmes asmeniui, šeimai ir visuomenei, bei šių medžiagų vartojimo  profilaktikos, gydymo ir sergančiojo reabilitacijos galimybes. 5) Išmanyti ir gebėti atpažinti psichologinius–elgesio–socialinius ligų rizikos veiksnius, jų formavimosi mechanizmus, tarpusavio sąveiką, paplitimą skirtingo išsilavinimo, amžiaus ir lyties grupėse, kitimus amžiaus tarpsniais bei psichologinio–profilaktinio poveikio metodus jiems pašalinti; įvertinti profilaktinio poveikio efektyvumą. 6) Išmanyti psichologinius–socialinius svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų etiopatogenezės aspektus, remiantis biopsichosocialiniu modeliu. Mokėti atskirti asmens įprastą elgesį, atitinkantį medicinos higienines ar socialines ar sveikatos vertinamąsias normas nuo probleminio elgesio, o atskirus elgesio požymius nuo kompleksinių,  žyminčio ligos sindromą, patofiziologinius pokyčius organizme; mokėti atskirti ligą, jos simptomus, nuo ligos sukeltų psichologinių–elgesio–socialinių pasekmių silpninančių asmens sveikatą. 7) Išmanyti su sveikata ir liga susijusių gyvenimo stiliaus, ligas skatinančių elgesio rizikos veiksnių bei ligos reiškinių psichologinius vertinamuosius metodus ir mokėti taikyti juos sveikatos priežiūros sistemoje, profilaktikos, gydymo ir reabilitacijos uždaviniams spręsti. 8) Išmanyti bendramokslinę psichologijos ir sveikatos psichologijos tyrimų metodologiją, gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti ir vykdyti mokslinius su sveikata susijusių psichologinių ir elgesio veiksnių tyrimus, pritaikyti juos tarpdisciplininėse sveikatos stiprinimo, ligų profilaktikos ir sergančiųjų reabilitacijos programose sveikatos priežiūros sistemoje. 9) Žinoti biomedicininės ir profesinės psichologo etikos ir teisės reikalavimus, mokėti juos derinti su kitų sveikatos priežiūros specialistų pareigybiniais reikalavimais bei išmanyti įstatymus susijusius su psichologo darbu sveikatos priežiūros institucijose. Suprasti socialines sveikatos politikos pasekmes asmens ir visuomenės sveikatai, sergamumui ir mirtingumui, sveikatos priežiūros sistemos misijos įgyvendinimui.

TOLESNIŲ STUDIJŲ IR KARJEROS GALIMYBĖS

Baigusieji sveikatos psichologijos studijų programą gali dirbti psichologais sveikatos priežiūros ir kitose institucijose, siekti aukštesnės profesinės kvalifikacijos  ir/ar  tęsti studijas psichologijos ir kitoje socialinių mokslų srities doktorantūroje ir įgyti psichologo licenciją darbui sveikatos priežiūros sistemoje.

BAIGIAMASIS DARBAS

Diplominis darbas