Stojamasis 4 balų slenkstis prieštarautų EK aktams

133

„Iniciatyva įvesti stojamąjį 4 balų slenkstį Lietuvos universitetuose prieštarautų šiemet Europos Komisijos (EK) patvirtintiems aktams – tai gilintų socialinę atskirtį ir prieštarautų vasarį paskelbtam EK veiksmų planui, skirtam aukštojo mokslo modernizacijai“, – teigia ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) Valdančiosios tarybos narė, teisininkė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo prorektorė Julija Kiršienė. Pasak EK, universitetai turėtų suteikti daugiau darbo rinkoje būtinų plataus spektro žinių, mažinti socialinę atskirtį ir būti prieinamesni pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Mokslininkės teigimu, didžiausia problema yra ta, kad stojamojo balo sistema keičiasi kasmet – dar 2015 m. stojantiesiems privalomas buvo tik vienas valstybinis egzaminas, lietuvių kalbos, nuo 2016-ųjų privaloma tapo ir matematikos, o nuo šių metų prisidės dar ir užsienio kalbos egzaminas ne žemesniu kaip B1 lygiu. Kasmet keičiami ir atskirų studijų programų reikalavimai, net ir toje pačioje studijų kryptyje – todėl, norint turėti galimybę priėmimo metu keisti savo pasirinkimą arba svarstant apie kelias galimybes kur stoti, gali prireikti laikyti net 5 ar daugiau valstybinių egzaminų.

„Tokie dažni pakeitimai smarkiai sumažina studijų prieinamumą prieš keletą metų mokyklas baigusiems ir tiems abiturientams, kurie nutarė prieš tęsdami mokslus padaryti pertrauką. Sugrįžus jų lauks nemaloni staigmena – staiga reikia būti išlaikius egzaminą, kurio vos prieš metus nereikėjo. Atrodo, jog nesąmoningai stengiamės kuo daugiau jaunimo išlydėti studijuoti į užsienį – įduodame atestatą ir palinkime gero kelio“, – teigė prof. J. Kiršienė.

Naujoji sistema iš moksleivių reikalauja būtinybės laikyti jau ne tris, o žymiai daugiau valstybinių egzaminų. Pavyzdžiui, nusprendus siekti mediko karjeros ir pasirinkus biologijos, chemijos ir kitus reikiamus egzaminus, to nebus gana. Jei dėl didelio konkurso toks moksleivis nebūtų priimtas į medicinos studijas ir apsispręstų studijuoti teisę, kelią užkirs tai, jog jis, pavyzdžiui, nelaikė istorijos ir užsienio kalbos egzaminų – keturių balų stojamojo balo jis gali nepasiekti nepaisant to, kad mokykloje jo šių dalykų vidurkis buvo arti devynių.

Vis dėlto, pasak VDU mokslo prorektorės, tokios iniciatyvos labiausiai paliestų pažeidžiamiausią visuomenės dalį, socialinės rizikos grupes, kurioms universitetai turėtų padėti. „Bent vienu klausimu Lietuvoje tikrai yra sutarimas. Žiniasklaida ir ekonomistai, intelektualai ir verslininkai, politikai ir jaunimas skambina pavojaus varpais: atskirtis ir socialinė įtampa yra pagrindinės Lietuvos ir daugelio kitų pasaulio šalių problemos, kurios grasina netgi demokratinėms vertybėms. Tad aukštasis mokslas čia turi padėti – mažinti socialinę atskirtį, o ne būti skirtas tik „elitui“, – tvirtina profesorė Julija Kiršienė.

Socialinę atskirtį lemia įvairios priežastys: socialinė nelygybė, skurdas, nevienodos aukštesnes ir mažesnes pajamas gaunančių arba miesto ir kaimo gyventojų galimybės ir sąlygos, kurios savo ruožtu daro įtaką augantiems emigracijos, bedarbystės, alkoholizmo mastams, taip pat sukelia kitas bejėgiškoje būsenoje esančios visuomenės dalies gyvenimo apraiškas. Šios problemos yra itin išryškėjusios Lietuvoje, kur, „Eurostat“ duomenimis, 2014 metais net kas trečias gyventojas gyveno skurde arba buvo atsidūręs socialinės atskirties rizikoje. Kita vertus, tai yra globali problema, kurią atpažino ir Europos Komisija.

Komisijos parengtame veiksmų plane pažymima, jog Europos aukštojo mokslo institucijos nepakankamai prisideda prie žemyno ekonominio vystymosi ir socialinės sanglaudos. Dokumente įvardijama, kad vienas esminių keblumų yra tai, jog žmonės iš žemesnių socio-ekonominių sluoksnių bei migrantai turi žymiai mažesnes galimybes būti priimti į aukštojo mokslo institucijas, o akademikai yra pernelyg atsiskyrę nuo likusios visuomenės ir vietos bendruomenių.

„Veiksmų planas siūlo sudaryti galimybę labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vienišoms mamoms, kaimiškų vietovių gyventojams, globos namų auklėtiniams ir kitiems, įgyti aukštąjį išsilavinimą, nes tai yra viena efektyviausių priemonių jiems išsiveržti iš skurdo ir atskirties rato“, – pasakoja VDU mokslo prorektorė J. Kiršienė, pripažindama, kad kartu tai yra iššūkis universitetams, kadangi paprastai tokie žmonės stokoja tvirtų bendrojo lavinimo pagrindų, tačiau akademinė aplinka jiems turėtų didžiulį teigiamą poveikį.

Kita vertus, anot FRA Valdančiosios tarybos narės, mūsų šalis žvelgia į visiškai priešingą pusę, nei likusi Senojo žemyno dalis – mokslininkės nuomone, stojamojo balo kėlimas nėra tinkamas sprendimas. „Regis, Lietuvos valdžia ir tam tikri universitetai užsimojo aukštąjį mokslą padaryti prieinamą tik „elitui“ – tai, švelniai tariant, neatitinka šiuolaikinių žmogaus teisių apsaugos standartų. Jei aukštojo mokslo kokybę siekiama garantuoti į universitetus priimant tik elitinių gimnazijų abiturientus, tai tokia kokybė yra „tinginio darbas“: su šiuolaikinėmis mokymosi galimybėmis ir žinių prieinamumu, minėti abiturientai puikiausiai gali įgyti išsilavinimą ir be universitetų pagalbos“, – paaiškina prof. J. Kiršienė.

VDU mokslo prorektorė tikina, kad Lietuvos universitetai turėtų prisiimti daugiau socialinės atsakomybės ir siekti kokybės per pridėtinę vertę, kurią jie gali suteikti siekiančiam aukštojo mokslo – o šiuolaikinėje visuomenėje studijos turi būti prieinamos visiems norintiems.

Ne mažiau aktuali yra ir kita Europos Komisijos akcentuojama problema, su kuria grumiasi aukštasis mokslas – per mažai Europos studentų universitetuose įgyja gebėjimų, reikalingų šiuolaikinėje visuomenėje: mokslo, technologijų, IT žinių, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, komunikacijos ir kitų bazinių įgūdžių. Tai jaučia ir darbdaviai: „Wall Street Journal“ teigimu, JAV įmonių vadovai šiuo metu itin aktyviai ieško būtent tokių darbuotojų, kurie geba kritiškai mąstyti, imtis iniciatyvos, spręsti problemas ir dirbti komandoje.

Nepakankamos bendrojo lavinimo žinios ir per mažas dėmesys orientacijai į laisvuosius menus, suteikiančius plataus spektro universitetines žinias, turi pastebimas ekonomines ir socialines pasekmes: EBPO suaugusiųjų įgūdžių tyrimo (PIAAC) duomenimis, žemu raštingumo lygiu pasižymi 5–28 proc. apklaustų aukštojo mokslo absolventų ES šalyse, jų problemų sprendimo įgūdžiai taip pat yra labai netolygūs.

„Aukštasis mokslas yra kaip niekad gyvybiškai svarbus didelius pokyčius išgyvenančiame pasaulyje, kur jauniems žmonėms gresia nedarbas, visoje rinkoje auga aukšto lygio įgūdžių ir kūrybiškumo paklausa, o vis labiau susiskaldžiusiose visuomenėse reikia daugiau piliečių, gebančių kritiškai mąstyti ir konstruktyviai veikti“, – plataus spektro žinių išmanymo svarbą pabrėžia Europos Komisija.

Tarp kitų aukštojo mokslo problemų, kurių sprendimas numatytas Europos Komisijos veiksmų plane, yra menkas aukštojo mokslo institucijų indėlis į vietines inovacijas, neefektyvus aukštojo mokslo institucijų veiklos organizavimas ir finansavimas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.