Konferencijoje aptarė nelygybę, galią ir socialinį teisingumą

538

Lapkričio 17 d. Vytauto Didžiojo universitete įvyko Devintoji nacionalinė Lietuvos sociologų draugijos konferencija „(Ne)lygybės, galia ir socialinis teisingumas šiuolaikinėje visuomenėje“, kurios metu Lietuvos sociologai aptarė visuomenei aktualias nelygybės, galios, diskriminacijos, socialinio teisingumo temas.

Konferencijoje sudalyvavo daugiau nei 100 dalyvių, pranešimus skaitė 56 pranešėjai, tarp kurių – žinomi Lietuvos sociologai ir kitų socialinių mokslų atstovai: A. Balčytienė, K. Juraitė, V. Leonavičius, A. Matulionis, Z. Norkus, A. Poviliūnas, I. Tamutienė, R. Žiliukaitė ir kiti. Mokslininkai pristatė savo atliekamus tyrimus ir aptarė Lietuvos paskutinio dešimtmečio klasinę struktūrą, galios sampratą, modernios Lietuvos raidos pokyčius, kalbinės nelygybės ypatumus, urbanizacijos, aplinkosaugos, regioninės atskirties, jaunimo, asmenų su negalia, vaikų teisių apsaugos, sveikatos ir mirtingumo, komunikacijos ir medijų raštingumo, prekariato (visuomenės grupė, patirianti daugiausiai rizikos, netikrumo, socialinės izoliacijos) ir kitas socialiai jautrias ir aktualias temas.

Konferencijos metu Devidas Bankus buvo apdovanotas už geriausią 2017 metų sociologijos magistro darbą „XVIII a. pab. ATR visuomenės modernėjimas: Lietuvos bajorijos identiteto ypatumai“.

Konferencijoje apsilankė ypatinga viešnia – Tarptautinės sociologų asociacijos (angl. International Sociological Association – ISA) prezidentė ir Hofstra universiteto sociologijos profesorė Margaret Abraham, besidominti lyčių, globalizacijos, migracijos ir smurto temomis. Konferencijos metu mokslininkė pristatė įkvepiantį pranešimą – kalbėjo apie sociologo vaidmenį kuriant kolektyvinį sąmoningumą ir socialinį aktyvizmą sprendžiant nelygybės, smurto, socialinio teisingumo problemas visuomenėje.

M. Abraham teigimu, sociologų vaidmuo ir vieta tarp kitų mokslų įpareigoja juos ne tik identifikuoti socialinius pokyčius ar problemas, bet ir tapti postūmiu įvairiuose socialiniuose kontekstuose ir diskusijose. Ryškėjančios socialinės diferenciacijos, augančios nelygybės ir poliarizacijos tendencijos pasaulyje, anot profesorės, turi skatinti sociologus tapti aktyvesniais ir labiau matomais viešojoje erdvėje bei išryškinti visuomenės refleksijos, kritiško ir konstruktyvaus mąstymo būtinumą.

Konferencijos metu Hofstra universiteto profesorė kėlė klausimus, susijusius ne tik su  bendražmogiškomis idėjomis, tokiomis kaip socialinis teisingumas, lygybė ir demokratija, bet ir su jų naudojimo ypatumais. M. Abraham kvietė sociologus stebėti ir kritiškai vertinti viešojoje erdvėje šias plačiai vartojamas sąvokas bei analizuoti, kokiomis reikšmėmis ir kokiuose kontekstuose jos sklinda. Pasak jos, labai svarbu, kad jos netaptų tuščiaviduriais, nieko nereiškiančiais terminais, kuriais sėkmingai gali manipuliuoti galios struktūros.

Sociologė pabrėžė, kad globalus pasaulis vadovaujasi tam tikromis bendromis idėjomis ar siekiais, bet tuo pačiu kiekviena visuomenė labai savitai jas realizuoja ir išgyvena, todėl gyvybiškai svarbus išlieka kontekstualumo pažinimas arba įvietinimas bendro pažinimo kontekste. Tokioje situacijoje svarbu kurti ne globalią, o kontekstualią-globalią sociologiją, kuri bendrume matytų savitumus, globalume atskleistų lokalumą.

Tuo tarpu svarbiausias sociologo vaidmuo yra kalbėti apie žmogiškumą – kaip pamatinę, nekvestionuojamą ir visiems garantuojamą vertybę. Žmogiškumas reiškiasi žmogaus teisėmis į fizinių poreikių patenkinimą, sveikatą, išsilavinimą, saugumą, pagarbą, pilietinį dalyvavimą, informavimą ir galimybes. M. Abraham mato, kad ekonominė pasaulio globalizacija negarantuoja kosmopolitiškos, įvairove ir sugyvenimu paremtos demokratijos atsiradimo, ji kuria tik savitą nacijų demokratiją, neretai realizuojamą supriešinimu ir atskyrimu, o išsiplėtojusioje laisvoje  rinkoje žmogus kaip žmogiška būtybė yra prarastas ir paverstas žmogiškuoju resursu – išsemiamu, išnaudojamu ir išmetamu.

Taip pat M. Abraham stebi ir kritikuoja situaciją, kurioje neoliberalios rinkos kuriamos galimybės plečia tik nedidelės žmonių grupės gerovę, skaldo, poliarizuoja ir diferencijuoja pasaulį. Dėl to Tarptautinės sociologų asociacijos prezidentė kelia klausimą apie sociologų ir kitų socialinių mokslų atstovų moralinę atsakomybę garsiai kalbėti apie šiandienos pasaulį ištikusias problemas, analizuoti jų priežastis ir būtinai tai daryti pokalbyje su plačiąja visuomene.

Ypač svarbu išryškinti, kad ekonomiškai neva atviras pasaulis ligi šiol dar nesugebėjo sukurti kosmopolitiškos visuomenės – greičiau suskilusį, kupiną rasistinių, ksenofobinių ir homofobinių jėgų pasaulį, kuriame klesti nelygybė ir socialinis neteisingumas. Taigi, socialinis teisingumas, kaip pamatinė globali vertybė, turi įsitvirtinti bendrame diskurse, nes kiekvienas žmogus yra svarbus ir turi teisę į pilnavertį gyvenimą, tačiau tik sąmoningi, gebantys reflektuoti ir laisvi visuomenės nariai gali užtikrinti, kad socialinis teisingumas įsitvirtintų ne tik kaip elementari komunikacinė sąvoka, bet ir kaip veiksmas visose bendražmogiškose sąveikose.

Konferenciją vainikavo visuotinis Lietuvos sociologų draugijos narių susirinkimas, kurio metu antrai 2018-2020 m. kadencijai prezidente perrinkta prof. dr. Milda Ališauskienė (VDU), vykdomosios tarybos nariais išrinkti: Aistė Balžekienė (KTU), Jurga Bučaitė-Vilkė (VDU), Liutauras Kraniauskas (KU), Sarmitė Mikulionienė (LSTC), Zenonas Norkus (VU), Rūta Žiliukaitė (VU).

Renginio akimirkas rasite VDU Sociologijos katedros „Facebook“ paskyroje.

Pranešimą parengė Ieva Dryžaitė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.