Socialinė politika Lietuvoje: analizė ar emocijos?

4195

Dauguma politologų pastebi, kad Lietuvoje problematiški ne įstatymai, o politinė kultūra – sprendimai per dažnai grindžiami emocijomis, mažiau remiamasi duomenimis ir analize. Šalyje trūksta specialistų, kurie suvoktų valdžios ir piliečių vaidmenį sprendžiant socialines problemas, geriau išmanytų sritį, orientuotą į žmogaus gerovę – socialinę politiką.

Socialinė politika yra viena svarbiausių viešosios politikos sričių, kurioje sprendžiami klausimai, susiję su žmogaus poreikiais, troškimais ir gyvenimo kokybe. Kas lemia jaunimo nedarbą? Ar reikia legalizuoti marihuaną? Kaip gerinti švietimo kokybę? Ar galima sustabdyti skurdą? Tokie prieštaringi ir aktualūs klausimai reikalauja kompleksinių žinių, aprėpiančių socialinius, politikos mokslus, ekonomiką ir teisę.

Šiandien Lietuvoje politiniai sprendimai dažnai priimami labiau remiantis emocijomis, nei realiais faktais ir jų analize. „Paprastai siekiama surasti „kaltąjį“ ir jį atleisti, tačiau visiškai neanalizuojama ar konkreti viešųjų paslaugų teikimo sistema yra efektyvi. Pavyzdžiui, visi džiaugiasi, kad atsistatydino ministras, bet kas iš to? Ateina kitas žmogus (gal net mažiau kompetentingas!), o sistema ir toliau veikia taip pat. Reikia išsamiai išanalizuoti viešųjų paslaugų sistemos privalumus ir trūkumus, ieškoti būdų kaip patobulinti viešųjų paslaugų teikimą ir padaryti, kad sistema veiktų efektyviau“, – pasakojo Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Jūratė Imbrasaitė.

Dėstytojos teigimu, tinkamus sprendimus galima rasti tik deramai įsigilinus į problemas, o tam reikalingas platų žinių spektrą apimantis išsilavinimas. Būtent todėl VDU siūlo socialinės politikos bakalauro studijų programą, kurios tikslas – išugdyti gebėjimą analizuoti socialinę politiką, vertinti socialines programas ir vykdyti socialinius projektus, atsiribojant nuo emocijų kurti socialinę politiką, pagrįstą duomenimis.

„Žmonėms reikalingas suvokimas, kaip veikia politinė sistema, ekonomika ir kultūra bei koks yra jų tarpusavio ryšys. Studentams nuolat sakau – vyriausybė pinigų negamina, ji juos tik perskirsto. Jei pinigai yra skiriami vienai socialinei priemonei, tai reiškia, kad iš kažkurios kitos juos turime atimti. Lietuvoje įsitvirtinęs toks mentalitetas reikalauti, kad valdžia skirtų pinigų, negalvojant iš kur juos paimsime. Pavyzdžiui, jeigu reikalaujame pinigų švietimui, turime iš karto pagrįstai nurodyti iš kur tuos pinigus paimsime – iš pensininkų ar iš kitur“, – paaiškino doc. dr. J. Imbrasaitė.

Socialinės politikos studentai tvirtina, kad jiems ši programa suteikia platesnes karjeros galimybes: ne tik dėl tarpdiscipliniškumo ir pakankamai plataus žinių pritaikymo, dirbant įvairiose organizacijose ir įmonėse, bet ir dėl mažesnės konkurencijos, nes socialinės politikos specialybė Lietuvoje yra nauja – specialistai Lietuvoje pradėti ruošti tik prieš ketverius metus, kai pirmąją tokio pobūdžio studijų programą šalyje pradėjo siūlyti VDU. Socialinės politikos programa universitete nuolat sulaukia teigiamų vertinimų dėl studijų kokybės, tarptautiškumo, dėstytojų ir studentų dialogo, lankstumo.

„Programa išpildė visus lūkesčius – dirbdamas su kai kuriomis organizacijomis, jau matau, kad galiu plačiai pritaikyti gautą teoriją. Politikai ir sociologai yra mūsų mamos ir tėčiai, o mes esame „mišrūnai“, sėdintys evoliucinės grandinės viršuje, virš jų, nes galime ne tik objektyviai vertinti veiksmus kaip sociologai, bet ir juos vykdyti kaip politikai. Tai ir yra šios programos stiprybė – ji yra „evoliucinis mišrūnas“, – savo pasirinktų studijų naudą žaismingai įvardijo Raimondas Baranovskis.

Socialinės politikos studijos leidžia apibrėžti pačias opiausias socialines problemas Lietuvoje. „Studentai susipažįsta su sociologijos, politologijos, ekonomikos, socialinio darbo ir teisės pagrindais, kadangi daugelis socialinių problemų yra kompleksinės, kur susiduria minėti laukai,“ – pažymėjo VDU Sociologijos katedros doktorantas Apolonijus Žilys. Jo teigimu, tai į praktiką orientuota programa, kurios studentai išmoksta vykdyti socialinius tyrimus, analizuoti ir kurti švietimo, sveikatos, šeimos, migracijos, regioninę politiką ir t. t.

Programos studentams paskaitas ir seminarus veda aukštos kvalifikacijos profesoriai ir praktikai iš Lietuvos ir užsienio – Kanados, D. Britanijos ir kitų šalių. VDU lankosi ir paskaitas skaito aukštos kvalifikacijos profesoriai ir praktikai iš Lietuvos ir užsienio, tokie kaip Bobas Deaconas – globalios socialinės politikos pradininkas Jungtinėje Karalystėje, socialinės politikos studijų programos vadovas Sheffieldo universitete, vienoje iš garsiausių aukštųjų mokyklų pasaulyje. Studentams taip pat suteikiama galimybė semestrą studijuoti Danijos, Švedijos, Suomijos, Belgijos, D. Britanijos, Ispanijos, Prancūzijos, Portugalijos ir kitų šalių universitetuose.

Baigusieji studijas sėkmingai įsidarbina socialinės politikos analitikais, programų vertintojais, monitoringo specialistais, projektų vadovais savivaldybėse, valdžios institucijose, tarptautinėse organizacijose, nevyriausybiniame sektoriuje, socialinių tyrimų centruose, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucijose, konsultavimo firmose ir t. t. Socialinės politikos bakalaurams suteikiamas puikus pagrindas magistrantūros studijoms teisės, politikos, viešojo administravimo, sociologijos, socialinio darbo, ekonomikos srityse.

Daugiau informacijos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.