Simpoziume aptartas pasaulio lietuvių jaunimo ryšys su Tėvyne

1502

Liepos 5 d. Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje auloje vyko XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas, kuriame siekta sustiprinti pažintis ir užmegzti naudingus ryšius tarp Lietuvos ir lietuvių kilmės mokslininkų, verslininkų, kultūros veikėjų, studentų, gyvenančių užsienyje. Garbūs svečiai ir akademikai diskusijos universitete metu ypatingą dėmesį skyrė pasaulio lietuvių jaunimo gyvam ryšiui su Tėvyne.

Martynas Gedvila, m.gedvila@vkt.vdu.lt

Diskusiją, kurią vedė VDU Viešųjų ryšių prorektorė, Viešosios komunikacijos katedros dėstytoja prof. Auksė Balčytienė ir tarptautinės ne pelno siekiančios organizacijos „Global Lithuanian Leaders“ direktorius Mykolas Lepeška, pradėjo Vytauto Didžiojo universiteto Pasaulio lietuvių akademijos projekto koordinatorė Vida Bagdonavičienė. Pristatydama migracijos ir diasporos politikos teorijas, vadovė priminė, jog pasaulio valstybėse išeivijos santykiui su Tėvyne dėmesį imta skirti praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio pradžioje.

Kalbėdama apie situaciją Lietuvoje, akademikė pažymėjo, jog santykiams tarp šalies politikų ir išeivijos labai kenkia formuojamas neigiamas pastarosios įvaizdis. „Viešojoje erdvėje, ypač politikų kalbose, vyrauja keistas siūlymas išeivijai sugrįžti, kažką daryti vardan Lietuvos, netgi siūloma po studijų kažkiek laiko neleisti išvykti iš Lietuvos. Man tokie siūlymai primena gruzinišką anekdotą, kuriame sakoma „O kam tau tas adresas, ir taip atvažiuok“. Siūlymas išeivijos protams sugrįžti neturi adresato, tuo tarpu Pasaulio lietuvių akademijos veikloje nuo 2010 m. bene kiekvienam besikreipusiam buvo suteiktas kažkoks atsakymas, tolimesnė tąsa“, – paaiškino V. Bagdonavičienė, prieš išvardindama pagrindinius organizacijos veiklos tikslus ir pabrėždama, jog kiekvieną jų yra sėkmingai siekiama įgyvendinti.

Svarbiausia – bendravimas

Sesiją tęsė Kęstutis Pikūnas, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) valdybos pirmininkas Jungtinėje Karalystėje, kuris atkreipė dėmesį, jog ne visi išeiviai priklauso pasaulio lietuvių bendruomenėms. Jis prisiminė ieškojęs atsakymo kaip suvienyti visą išeivijos jaunimą, kurio yra labai daug – PLJS Jungtinėje Karalystėje, pasak jos pirmininko, yra viena iš didžiausių ir aktyviausių. Tačiau teko pripažinti, kad dėl didelių mastų visų suvienyti neįmanoma. Gyvo ryšio palaikymas, anot K. Pikūno, taip pat nėra pilnai suvoktas: „Dabar yra toks įdomus laikas. Lietuvai tapus Europos sąjungos nare, daug kas išvažiavo ir tik dabar pradeda susivokti, kur jie stovi, ar Lietuva jiems gali kažką duoti ir ar jie gali kažką duoti Lietuvai“.

Kalbėdamas apie pasaulio lietuvio įvaizdį gimtinėje, svečias paminėjo dažniausiai neigiamus skaitytojų komentarus interneto žiniasklaidoje: „Mes neva plauname Lietuvos pinigus, kai iš tikrųjų viskas yra iš mūsų pačių kišenės. Kartais nusvyra rankos – ar ši veikla turi tikslą, ar yra tęstinumas, kai šnekėdamas su ministerijomis ir įvairiomis organizacijomis matai, kad skiriasi prioritetai. Mano nuomone, viskas nėra visai blogai. Kaip ir visur, dažnai mažuma atstovauja daugumą. Aš esu nepaiilstantis optimistas ir manau, kad VDU ir visų organizacijų darbas yra labai reikalingas, yra tik laiko klausimas, kada viskas išplauks į paviršių“, – pasakojo K. Pikūnas. Baigdamas jis pastebėjo, jog svarbiausia yra bendravimas, noras bendradarbiauti ir kalbėtis, kuris padeda suprasti, jog viskas nėra beviltiška ir yra žmonių, kurie šioje srityje stengiasi, o pesimistiškoms kalboms apie lietuvių tautos nykimą nėra pagrindo.

Prisideda prie Lietuvos ateities

Kitas simpoziume kalbėjęs dalyvis, Karolis Adomaitis, keletą metų vadovavo 3000 jaunų žmonių vienijančiai Jungtinės Karalystės lietuvių jaunimo sąjungai (JKLJS), su kuria įvykdė nemažai sėkmingų projektų. „Mūsų organizacija turi sukaupusi didžiulį kontaktų tinklą, nes studentai, baigę universitetus, įsidarbina didžiausiose pasaulio kompanijose, ten gauna patirties. Jei mes prarastume su jais ryšį, jų indėlis į Lietuvos ateitį būtų lygus nuliui. Todėl Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga dirba ir puoselėja tą ryšį, vykdo įvairius projektus, siekia, kad užsienyje gyvenantis jaunimas galėtų prisidėti prie Lietuvos ateities kūrimo“, – sakė K. Adomaitis.

Pasakodamas apie konkrečius sąjungos projektus K. Adomaitis pirmiausia priminė „Lietuvos ateitį“: iš Lietuvos atvyksta sėkmingi verslininkai, akademikai ir kitų sričių atstovai, susitinka ir diskutuoja su lietuvių išeivijos jaunimu Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu projektas „JKLJS praktika“ leidžia studentams vykti į Lietuvą atlikti praktikos įvairiose įmonėse; drauge su įmonių atstovais sudaromi specialūs praktikos planai, pritaikyti atvykstantiems iš Jungtinės Karalystės; nemažai dalyvių gauna pasiūlymų ir lieka dirbti Lietuvoje.

Jaunimas pats domisi

Rasa Ardytė-Juškienė, JAV lietuvių bendruomenės Krašto valdybos vicepirmininkė jaunimo reikalams (JAV) ir Lietuvių išeivijos studentų stažuočių (LISS) direktorė, savo pranešime pristatė šią programą, kurią globoja JAV lietuvių bendruomenė ir VDU – JAV besimokantys lietuvių kilmės studentai atvyksta stažuotis gimtinėje. R. Ardytė-Juškienė priminė, jog 2010 m. LISS pasirašė sutartį su VDU ir praplėtė programą – pradėta priimti ir nekalbančius lietuviškai. „Privalumas tas, jog jie ne tik atlieka savo specialybės praktiką, bet ir lavina savo lietuvių kalbą, žinias, kultūrą. Tai juodas darbas, nes ne tik tiesiog atvežame studentus, bet ir kasdien kalbamės su jais, patikriname, ar darbdaviai supranta, ko jaunimas nori. Kokie stažuočių rezultatai? Buvo tokių, kurie nutarė likti Lietuvoje ir siekti magistro laipsnio. Jaunimas pajunta, koks gyvenimas Lietuvoje ir  supranta, kad jie, kol jauni, dar daug gali patirti čia, persikraustyti ir pagyventi. Jaunimas pats susidomi – aš nieko nedarau. Pirmaisiais metais dalyviai patys vieni kitiems papasakojo apie šią programą per socialinius tinklus ir kitais būdais", – paaiškino stažuočių programos vadovė.

50 jaunų žmonių iš JAV ir Kanados šįmet į Lietuvą pritraukusios stažuotės, pasak R. Ardytės-Juškienės, yra vienas iš geriausių pavyzdžių, kaip palaikomas ryšys tarp svetur išvykusių lietuvių ir jų tėvynainių, likusių gimtinėje. „Tai nuostabu. Nors jų lietuvių kalba nėra puiki, jie labai stengiasi ir dirba kiekvieną dieną. Aš manau, kad ryšys, kurį puoselėja Amerikos ir Kanados lietuviai savo gimtinei, yra įgimtas. Jiems labai norisi ne tik prisidėti Lietuvoje, bet ir parodyti, kad jie laiko save lygiais, tokiais pačiais kaip ir gyvenantieji Lietuvoje“, – sakė LISS direktorė.

Kitame pranešime „Global Lithuanian Leaders“ direktorius Mykolas Lepeška paaiškino savo vadovaujamos organizacijos siekius: „Surenkame jau daug karjeroje pasiekusius profesionalus, finansų konsultantus, bankininkus ir t. t., kad jie galėtų pagelbėti jaunimui, besidominčiam darbu šiose profesijose, papasakotų jiems apie povandenines sroves konkrečioje srityje, padėtų pasiruošti pokalbiui dėl darbo. Tai proga pasinaudoti toje pačioje profesijoje ilgą kelią jau nuėjusio žmogaus patirtimi. Siekiame skatinti jaunimą išvykti, įgyti patirties, vėliau sugrįžti ir ją taikyti“, – paaiškino M. Lepeška. Jo teigimu, Lietuvoje neretai per maža erdvė išmėginti savo jėgas įvairiose srityse, pavyzdžiui, muzikantams, norintiems koncertuoti tarptautiniu lygiu – pasaulinio garso virtuozas Edvinas Minkštimas, koncertuojantis Niujorke, Lietuvoje turėtų žymiai mažiau vietų rengti pasirodymus ir negalėtų tobulėti, o dabar, bendradarbiaudamas su VDU, jis tarsi „grąžina skolą“ Lietuvai ir talkina universiteto Muzikos akademijai panaudodamas savo patirtį užsienyje.

Sėkmė – tai ryšiai

Apibendrindama kalbėjusiųjų mintis, diskusijai pirmininkavusi VDU Viešųjų ryšių prorektorė ir Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė pažymėjo, kad yra ne viena išeivija, o daug išeivijos bendruomenių. „Mes gyvename sudėtingame, įtinklintame pasaulyje, turime išmokti jį atpažinti, atrasti, kaip prisijungti ir dalyvauti“, – teigė prof. A Balčytienė. Kitas svarbus faktorius, pasak prorektorės, yra ryšiai. „Sėkmė – tai ryšiai, bendravimas, kontaktai, socialiniai tinklai, socialinė sąveika ir būdai, kaip kuriame pasitikėjimą vieni kitais. Visi turime socialinius ryšius, vieni tvirtus ir labai artimus, su šeima, artimiausiais draugais, kiti lanksčius, paprastesnius, ne tokius tvirtus. Praktika parodė, kad žmonės, užmezgantys abiejų rūšių ryšių – sykiais jie labai artimi, o sykiais labai profesiniai, paremti bendrais interesais ir pan. – turi galimybių būti laimingesni. Turėti draugų visuomet buvo svarbu, tačiau būtent šiais laikais internetas ir socialiniai tinklai palengvina užsimezgančią komunikaciją, išsaugo ryšius“, – pasakojo prof. A Balčytienė.

Komunikacijos srities profesionalė, žurnalistikos dėstytoja prof. A. Balčytienė taip pat aptarė ir žiniasklaidoje dominuojantį negatyvizmą: „Esu daug kuo nepatenkinta, bet manau, kad internetas suteikia galimybių tiek žiniasklaidai, tiek mums patiems. Kas mus kaip skaitytojus internete labiausiai domina, skatina rinkti žinias? Sutikime: netikėti projektai, netikėtos idėjos. Žiniasklaidoje to yra per mažai – neužtenka tik suteikti faktų. Svarbiausia šiais laikais yra žmogaus ryšys su žmogumi, tad šalia faktų reikia teikti sudominančios informacijos: žmonių biografijas, žmonių idėjas, ką siūlo meno žmonės. Mūsų žiniasklaidoje visa tai neprasiskverbia, kultūra dabar yra nuėjusi į paraštes, menas nedažnai sutinkamas Lietuvos žiniasklaidoje. Tačiau visa tai gaima daryti naudojant tinklaraščius, savą kūrybą, menininkų prisistatymus internetinėje erdvėje. Sykiu, tokiu būdu galbūt suteiksime peno ir žurnalistikos atstovams ir praktikams“, – diskusijos pabaigoje sakė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė.

Daugiau informacijos apie simpoziumą galite rasti čia.

XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumo programa

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.