Sezoninis darbas: ar yra galimybių Lietuvoje?

1672

Studentai, priešingai paplitusiai nuomonei, sezoninį darbą dirba ne vien užsienyje. Vieni nemėgsta keliauti, yra sėslesni, kiti nenori palikti šeimos ar draugų, kitiems trūksta lėšų išvykti. Vis dėlto čia užsidirbti tiek, kiek dirbant užsienio šalyse, studentams vargu ar pavyksta.

Agnė Kairiūnaitė (a.kairiunaite@alumni.vdu.lt)

Sezoninis darbas – ne vien užsienyje

VDU SA prezidentas Paulius Baltokas sako žinantis nemažai pavyzdžių, kad studentai sezoninį darbą renkasi dirbti ir Lietuvoje, ne tik užsienyje. „Tikrai žinau daug studentų, kurie ieškojosi darbo vasarai čia, Lietuvoje. Kiek žinau, daugiausiai Lietuvoje vasarą likę studentai dirba aptarnavimo srityje – padavėjais, barmenais. Tuo metu išvažiavę į užsienį dirba taip vadinamus juodesnius darbus – skina braškes ar plauna indus“.

Priešingai paplitusiai nuomonei, vasarą dirbti į užsienį išvažiuoja tikrai ne visi studentai. Anot studentų atstovybės prezidento, tai lemia kelios priežastys: „Vieni nenori palikti šeimos, draugų, vaikino ar merginos. Kiti apskritai nemėgsta keliauti. Dar kitų sprendimui likti dirbti Lietuvoje įtakos turi finansinės galimybės – jie neturi pakankamai pinigų darbo ir poilsio programoms. O kartais studentai tiesiog neišanalizuoja visų siūlomų darbo užsienyje programų – tikrai galima atrasti ir tokių, kurioms nereikia daug pradinių lėšų. Taigi informacijos stoka taip pat yra viena priežasčių, kodėl studentai dirbti lieka Lietuvoje“, – pabrėžia VDU SA prezidentas Paulius Baltokas.

Ieškantys sezoninio darbo – neišrankūs

Kauno apskrities teritorinėje darbo biržoje šiuo metu pasiūlymų dirbti sezoninį darbą yra – užregistruoti sezoninio darbo pasiūlymai padavėjams – barmenams, „VP Market“ ieško kasininkų, pagalbinių darbuotojų, „Senukai“ ieško sandėlio darbininkų.

Tiesa, Darbo biržoje nėra pasiūlymų išskirtinai jaunimui – pretenduoti į sezoninio darbo pozicijas gali visi norintys nuo 18 m., nors didžiąją dalį dėl sezoninio darbo besikreipiančių žmonių sudaro studentiško amžiaus jaunimas. 

Šiuo metu Kauno apskrities teritorinėje darbo biržoje užregistruota 80 jaunuolių, kurie pageidautų sezoninio darbo. Lyginant su praėjusiais metais, tendencija išlieka panaši – pernai į darbo biržą, ieškodami sezoninio darbo, kreipėsi 90 jauno amžiaus žmonių.

Anot Kauno apskrities teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, visi užsiregistravusieji ieško bet kokio darbo – jie nėra itin išrankūs: “Jaunimas sutinka dirbti ir pagalbiniais darbininkais, ir rinkti uogas – specialių pageidavimų nėra. Už tokias darbo pozicijas darbdaviai paprastai moka minimalų atlyginimą, tačiau jaunimą ir tos atlygis vasarą tenkina”.

Kaune specifinių vasaros darbų specialistė neišskiria. Pvz., Varėnoje, prasidėjus vasaros sezonui, pagausėja darbo pasiūlymų uogų, grybų perrinkėjams, tačiau Kaune specifinės veiklos vasarą nėra: „Kauno apskrityje daugiausiai pasiūlymų išlieka aptarnavimo, paslaugų srityje – ieškomi padavėjai – barmenai, pagalbiniai, sandėlio darbuotojai“, – sako Darbo išteklių skyriaus vedėja.  

Sezoninio darbo rinka Lietuvoje – nedidelė

Kauno apskrities teritorinės darbo biržos duomenimis, šiais metais visoje Lietuvoje dirbti sezoninį darbą įsidarbino 5627 žmonės. Iš jų Kauno teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje – 543. Tuo metu pagal neterminuotas darbo sutartis Kaune įsidarbino net 21 tūkst. žmonių, o per mėnesį Kauno apskrities darbo biržoje vidutiniškai užregistruojama apie 2200 tokių darbo vietų pasiūlymų.

Taigi, sezoninis darbas, palyginti su neterminuotais darbo pasiūlymais, nėra populiarus. Dažniau žmonės ieško pastovaus darbo, o darbdaviai taip pat linkę ieškoti darbuotojų ilgesniam, laikotarpiui, nei vasarai. Tad kol kas vasarą Lietuvoje nusprendę padirbėti studentai neturi daug galimybių rinktis, ir dažniausiai tenkinasi aptarnavimo srityje siūlomomis darbo pozicijomis už minimalų atlyginimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.