S. Gerulis: įsipareigojome tęsti pirmtakų tradicijas

1056

Vasario pradžioje VDU Muzikos akademija mini dvi svarbias sukaktis – Kauno konservatorijos 80-metį bei akademijos įsteigimo antrąsias metines. Šia proga – interviu su Muzikos akademijos dekanu doc. Sauliumi Geruliu.

1933 m. vasario 7 d. buvo įsteigta Kauno konservatorija – pirmoji aukštoji muzikos mokykla Lietuvoje, šiemet mininti garbingą 80 metų jubiliejų. 2011 m. vasario 1 dieną buvo įkurta VDU Muzikos akademija, kuri tapo reikšmingu muzikinio lavinimo centru Kaune šiandien. Pasak S. Gerulio, šios beveik identiškai sutampančios datos yra svarbios ne tik pačiai akademijai, bet ir visam Lietuvos kultūriniam gyvenimui.

Visai netrukus prasidės renginiai, skirti Kauno konservatorijos įkūrimo 80-mečiui. Gal galėtumėte papasakoti, kas tuomet vyko laikinosios sostinės akademinės muzikos pasaulyje? Kuo konservatorijos įkūrimas reikšmingas būtent Kaunui?

Tai, kad kauniečiai turi neįkainojamą tarpukario patyrimą, yra labai prasminga visose kultūros veiklos srityse. Dėsninga, kad tarpukario Kaune susibūrė intelektualiausios Lietuvos jėgos, kurios nuveikė didelių darbų. Mums, muzikams, labai svarbu, kad būtent Kaune 1933 m. buvo įsteigta pirmoji aukštoji muzikos mokykla Lietuvoje – Kauno konservatorija. Solidaus jubiliejaus proga noriu pasveikinti visus VDU Muzikos akademijos dėstytojus, studentus ir palinkėti jiems to įkvėpimo, kurio nestigo ano meto Kauno konservatorijos bendruomenei!

Įvykių būta daug ir visi jie svarbūs, tad nedrįsčiau juos imtis apibendrinti šio interviu metu – jie verti solidžios monografijos. Bet keletą svarbiausių paminėsiu.

XX a. pradžioje Kaune buvo pradėti kloti profesionalaus meno pamatai. 1919 m. kompozitorius ir vargonininkas Juozas Naujalis mieste įkūrė privačią muzikos mokyklą, kuri 1920 m. buvo suvalstybinta. J. Naujalis mokyklai vadovavo iki 1927 m. Vėliau, grįžęs iš studijų Leipcige, mokyklai vadovauti pradėjo kompozitorius J. Gruodis. Jo ir kitų muzikos patriarchų pastangomis, 1933 m. vasario 7 d. šiai mokyklai buvo suteiktas aukštosios mokyklos statusas. Tų pačių metų balandžio 1 d. įvyko steigimo iškilmės, kuriose dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Švietimo ministras Konstantinas Šakenis, svečias iš Rygos, latvių muzikų patriarchas Jozepas Vytuolis, daug garbingų Lietuvos muzikų.

Tai – žiupsnelis istorijos. Be abejo, tarpukario Kauno muzikai sukūrė ypatingą kultūrinę terpę. Tad neturėtų nieko stebinti, jog nūdienos kauniečiai įsipareigojo tęsti savo pirmtakų tradicijas. Gal kam atrodo keista, kad Kaunas nori turėti atskirą muzikų kalvę, bet juk ir Europoje pilna pavyzdžių, kad nedidelės šalys turi po keletą atskirų konservatorijų.

Beje, kalbant apie įdomesnes detales, tarpukario Lietuvoje taip pat būta konkurencijos. Anuo metu Kaunas konkuravo su Klaipėda – yra faktų, kad kai kurie žymūs ir garbūs menininkai stengėsi, kad aukštosios mokyklos statusas būtų suteiktas ne Kauno konservatorijai, o Klaipėdos muzikos mokyklai.

Kokius iššūkius teko įveikti prieš dvejus metus įkuriant VDU Muzikos akademiją?

VDU Muzikos akademija, kaip ir tarpukario Kauno konservatorija, atsirado neatsitiktinai. Įdomu tai, kad aukštasis muzikos mokslas Kaune vėl pradėjo funkcionuoti kartu su Lietuvos kaip valstybės atgimimo varpais – 1989 metais. Beje, tai sutampa ir su Vytauto Didžiojo universiteto atsikūrimu. Nuo tų metų mieste veikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas, kuris keliolika metų turėjo savarankiškumą, vykdė atskirą priėmimą. Vėliau, tai yra nuo 2006 m., dėl infrastruktūros reformų fakultetas savarankiškumo neteko. Sunkiau vertėmės, vilniečiai turėjo daugiau įtakos formuojant mūsų planus, tačiau nejausdami mūsų poreikių, galimybių klydo formuodami Kauno muzikinės kultūros plėtrą.

Nepaisant to, per dvidešimt dvejus savo gyvavimo metus fakultetas užpildė svarbią terpę – tapo gera specialistų kalve, kuri galėjo pasigirti nebloga statistika: daugiau nei 90 procentų absolventų sėkmingai dirba pagal įsigytą profesiją. Tokiais skaičiais negali pasigirti kitos muzikus rengiančios aukštosios mokyklos.

Fakulteto absolventai įnešė gyvybės į Kauno ir Kauno apskrities kultūrinį gyvenimą – įsidarbino muzikos mokyklose, meniniuose kolektyvuose, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, filharmonijos kolektyvuose – vargu ar mes šiandien turėtume miesto orkestrus, jeigu neturėtumėme aukštojo mokslo židinio savo mieste.

Ne vienerius metus teko dirbti ne tik šio fakulteto stojamųjų egzaminų sekretoriumi, bet ir visos Lietuvos muzikų sukurtos Koordinacinės muzikinio ugdymo tarybos pirmininko pavaduotoju – žinojome visų Lietuvos muzikos mokyklų, gimnazijų, konservatorijų padėtį, problemas ir kartu jas sprendėme siekdami visai Lietuvai naudingų kultūros politikos sprendimų.

VDU Muzikos akademija buvo įkurta 2011 m. vasario 1 d. Gal pasirodys paradoksalu, bet tos akademijos „atgimimo“ ir Kauno konservatorijos įkūrimo datos, nors ir ne identiškos, bet giminingai draugauja ir yra labai jau arti viena kitos.

Iššūkių būta daug. Galvoje įstrigusi visa virtinė pokalbių, diskusijų, karščiausių debatų. Šis istorinis žingsnis yra visos Kauno inteligentijos nuopelnas. Galėtų ta istorija kažkada nugulti į kokios knygos puslapius. Kaip mąstė šiuo metu žymūs muzikai, politikai ir kultūrinė inteligentija, juk nėra abejonių, kad gyvi prisiminimai bus įdomūs ateities muzikos istorikams.

Kuo muzikų bendruomenei ir Kaunui vertinga VDU Muzikos akademija?

Vertė neabejotina. Kaunas yra geroje geografinėje padėtyje, tad studentams tai yra patogus miestas studijoms. Kalbant apie specialistų poreikį, karjeros galimybes, Kaune jų kur kas daugiau nei kituose Lietuvos miestuose. Kauną savo pagrindine gyvenamąja vieta pasirinkę muzikai be vargo gauna darbą ne tik miesto muzikos mokyklose, kolektyvuose, teatre, choruose, bet ir gali nesunkiai pasiekti Alytų, Prienus, Birštoną, Marijampolę, Veiverius, Kėdainius, Jonavą, Elektrėnus kt. miestus, miestelius, kur įsidarbina ir puikiai įsilieja į vietos kultūrinį gyvenimą.

Su visomis mokyklomis mes palaikome glaudžius ryšius ir stengiamės vieni kitiems padėti. Ar nebus taip, kad muzikų per daug? Jokiu būdu! Juk negalime teigti, kad kažkokioje valstybėje per daug kultūros, koncertų – deja, tik Lietuvoje tenka išgirsti tokius žodžius. Jeigu kažką panašaus replikuotume Vokietijoje, Austrijoje ar toje pačioje Rusijoje, švelniai tariant, liktume nesuprasti. Kaip miestas atrodytų užsienio svečiams, jeigu jame nevyktų koncertinis gyvenimas?

Tiesa, tenka pripažinti, mums vis dar nepavyksta pilnai iškristalizuoti savo misijos – kai kurie muzikai dar atvyksta mums padėti iš kitur. Aš nekalbu apie labai pripažintus ir visai Lietuvai žinomus specialistus, kurie pas mus puikiai darbuojasi – turiu omenyje tuos muzikantus, kurie atvažiuoja ir padeda mūsų kolektyvams, nes mes tiesiog nesame tokių specialistų parengę. Pastaraisiais metais teko paplušėti iš peties, kad šią spragą maksimaliai užpildytume.

Kuo labiausiai džiaugiatės ir didžiuojatės? Kokius darbus laikote reikšmingiausiais per šį neilgą 2 metų Muzikos akademijos gyvavimo laikotarpį?

Iš tiesų, svarbių, neatidėliotinų darbų buvo tiek, kad išskirti svarbiausių net negalėčiau. Tiesiog viską, ką turime, turėjome susikurti patys. Žinoma, labai gelbėjo ir dabar padeda visos universiteto institucijos, Rektorius ir visas VDU Rektoratas. Visiems jiems norėčiau padėkoti už supratimą rengiant padalinį naujam muzikinio gyvenimo etapui.

Perrašėme visas sutartis su pedagogais, studentais, socialiniais partneriais, mokyklomis, kuriose studentai atlieka praktikas, iš naujo reikėjo skubiai užmegzti ryšius su užsienio institucijomis, kad mūsų studentai galėtų naudotis „Erasmus“ ir kitomis programomis. Bet svarbiausia turbūt yra tai, kad mes įregistravome visas studijų programas ir jau galime priiminėti į savas, VDU priklausančias, programas, jas tobulinti ir kurti naujas.

Pasidalinkite vizija, kokią VDU Muzikos akademiją norėtumėte matyti po 5–10 metų?

Apie viziją daug diskutavome su kolegomis. Siekiamybių yra tikrai gražių, ir tuo keliu mes žengiame. Pradėjome daugiau dirbti su vizituojančiais profesoriais, jie mums įneša tikrai neblogų naujų minčių. Mūsų vizituojantys dėstytojai yra arba gerai žinomi, pripažinti užsienyje menininkai, arba gerų rezultatų pasiekę mūsų tautiečiai. Ankščiau tam dėmesio skyrėme mažiau.

Vyksta ir kartų kaita – tai natūralu. Paprastai vienu ar kitu laikotarpiu tai atsitinka visuose kolektyvuose. Sunku prognozuoti, kokia Muzikos akademija bus po 5–10 metų – esame pasirengę ambicingiems materialinių resursų pertvarkymo planams, naujų instrumentų pirkimui. Mes siekiame turėti tokią Muzikos akademiją, kokias turi stipriausios, gilias muzikinio ugdymo tradicijas  turinčios pasaulio valstybės. Tačiau ją mes turėsime kurti visi kartu.

Naudodamasis proga noriu pakviesti į jubiliejinius renginius, kurie vyks visus metus. Nuo vasario 7 d. VDU Muzikos akademijoje veiks paroda, liudijanti pagrindinius mūsų akademijos istorinius įvykius. Balandžio ir gegužės mėnesiais pakviesime klausytojus į nemokamus koncertus VDU Didžiojoje auloje. Na o pats pagrindinis renginys, iškilmingas koncertas, vyks balandžio 23 d. Kauno filharmonijoje. Maloniai kviečiame!

Dėkojame už interviu! Linkime gausios publikos jubiliejiniuose renginiuose ir sėkmės puoselėjant Kauno miesto muzikinio gyvenimo tradicijas!

Kalbėjosi Laura Barzdaitienė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.