Romansiada: komplimentai Lietuvos muzikos bendruomenei
Spalio 29 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje vyko tarptautinio romansų konkurso „Romansiada“ regioninis turas, kurį organizavo VDU Muzikos akademija, Labdaringas rusų romanso meno išsaugojimo fondas „Romansiada“, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Kauno filharmonija.
„Romansiada“ – kas tai?
Žodį „romansiada“ gerai žino kiekvienas rusų romanso gerbėjas: taip 1997 metais buvo pavadintas tarptautinis jaunų romanso atlikėjų konkursas. Iš pradžių vykęs tik Rusijoje, konkursas ilgainiui tapo tarptautiniu ir subūrė įvairių šalių romansų gerbėjus bei atlikėjus. Romansiada – tai ne tik jaunų atlikėjų konkursas. Tai ir neįkainojama meistriškumo mokykla bei puiki proga pelnyti sceninį pripažinimą.
Tarptautinis romanso atlikėjų konkursas siekia formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į kultūros vystymąsi, aktyvinti kūrybinių ryšių plėtojimą, skatinti naujų kultūrinių ir kūrybinių tradicijų atsiradimą. Konkursas siekia ugdyti jaunųjų atlikėjų meninį skonį, pagrįstą akademine muzika, atskleisti naujus talentus, populiarinti atlikėjus, garsinančius savo šalies kultūrą. Renginys yra įtrauktas į Tarptautinio jaunųjų rusų romanso atlikėjų konkurso „Romansiada – 2012“ programą kaip vienas atrankinių jo turų.
„Romansiada“ Lietuvoje
Gausus romansų atlikėjų būrys iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos stengėsi pavergti žiūrovų ir vertinimo komisijos širdis klasikinių ir saloninių romansų melodijomis bei savo gimtosios šalies kompozitorių kūrinių pasažais. Specialiais konkurso diplomais apdovanoti: Mis „Romansiada“ – Helena Zukule (Latvija), „Romansiados“ viltis – Nikolaj Gončarov (Lietuva), Už šiuolaikinės muzikos propagavimą – Nelė Kovalenkaitė (Lietuva). Diplomas už geriausią nacionalinio kompozitoriaus kūrinio interpretaciją ir specialus Kompozitorių sąjungos prizas atiteko Agnei Stančikaitei (Lietuva).
Trečiąją konkurso vietą pasidalino Žygimantas Galinis (Lietuva), Laima Ledina (Latvija), Martynas Beinaris (Lietuva) ir Maryia Mitiukova (Baltarusija). Antrosios vietos laurai atiteko Mantui Gecevičiui (Lietuva), Jomantei Brazdeikienei (Lietuva) ir Raimundui Juzuičiui (Lietuva). Pirmosios vietos nugalėtoja pripažinta Ieva Goleckytė (Lietuva), o konkurso Didįjį prizą („Grand prix“) pelnė Andrejus Apšega (Lietuva).
Konkurso atlikėjus vertino autoritetinga žiuri: festivalio „Romansiada“ įkūrėja, nusipelniusi Rusijos meno veikėja, Maskvos „Romanso namų“ meno direktorė Galina Preobraženskaja (Галина Преображенская), profesorė Zigrida Krigere iš Rygos Josefo Vitolo konservatorijos, aktorius, rašytojas ir žurnalistas Toomas Kuteris iš Estijos, operos solistas bei VDU Muzikos akademijos atstovai – profesorius Vladimiras Prudnikovas ir Dainavimo katedros vedėjas Tomas Ladiga.
Pertraukos metu tarp pirmojo ir antrojo konkurso turų, žiuri pirmininkė G. Preobraženskaja papasakojo, kokie įspūdžiai užplūdo išklausius jaunųjų atlikėjų:
„Romansiada“ vyksta ne tik Rusijoje – romanso gerbėjų netrūksta įvairiose šalyse. Todėl prieš didįjį „Romansiados“ finalą rengiami regioniniai turai. Be abejo, kiekvienas regione vykstantis turas turi savo koloritą.
Pavyzdžiui, rusai ne tik dainuoja rusiškai – jie ir galvoja rusiškai. Ir tai neretai lemia, kad jie dainuoja tarsi neišjausdami, negalvodami. Kazachstane labai akivaizdžiai matosi, kad yra polinkis rinktis tik tam tikrus kompozitorius – labai dažnai renkasi C. Kiuji, nežinau kodėl. Dainuodami romansus jie labiau orientuojasi į rusų estrados atlikėjus, o romanso gale, nesvarbu, ar reikia, ar nereikia, mėgsta sušukti: „Ech!“. Na, tai Kazachstanas, žmonės, išauginti stepių. Galbūt tai jiems atrodo natūralu?
Sibiro ture, kuris vyksta Tomske, susirenka labai rimtos Uralo vokalo mokyklos atstovai. Jie dažniausiai atveža tikrai ypatingų, nepaprastų balsų, ten viskas paruošta tiesiog idealiai – išmokta, nušlifuota, nes ten dirba Uralo konservatorijos profesorius Nikolajus Golyševas, kurio mokinių yra kone visuose garsiausiuose pasaulio teatruose.
Dabar buvo įspūdingas konkursas Gačine, Kaliningrado srityje. Ten taip pat išgirdome nuostabių balsų, jautėsi meninis artumas Sankt Peterburgo konservatorijai. Ten buvo estetinis repertuaras, atlikėjai nepaprastai įdomiai interpretavo kūrinius.
Čia, Lietuvoje, man buvo labai malonu, kadangi jau pirmasis į sceną užlipęs vaikinas, Žygimantas Galinis, man parodė, jog esu labai kultūringoje muzikinėje atmosferoje. Dažnai jauniems rusų atlikėjams mes pasakojame, rodome, kaip reikia atlikti romansą, bet jie vis tiek nevisai supranta, nes jiems rusiškas žodis yra, kaip sakoma, „uždainuotas“, jie dainuoja ir nejaučia to žodžio, dainuoja jį kaip kažkokią jau gatavą konstrukciją. O čia, kadangi atlikėjams rusų kalba – ne gimtoji, jie dainuoja įsigilindami, išjausdami gilią žodžio esmę, jo emocinį koloritą, ir tai labai pastebima.
Šiandien išties patyriau keletą tokių atradimų – įdomiai sukurtos frazės, netgi jose užkoduota tam tikra dramaturgija, kylanti iš gilaus žodžio skambesio ir prasmės pajautimo.
Kitas į akis krintantis dalykas – tai išraiškinga, subtili frazuotė, niuansuotė ir stilistika. Žmonės supranta, kad juos į priekį veda protingi ir labai jautrūs meistrai. Taip, šiuos vaikus veda būtent meistrai. Tai pakylėja visą „Romansiadą“ aukštyn.
Taip, puikus balsas visada yra gerai. Temperamentas, su visais tais „Ech“ – irgi gerai. Bet vis dėlto pats giliausias klodas, kuo rusų romansas išties brangus – tai inteligentiškumas, kilnumas, orumas. Visa tai kaip tik čia ir yra.
Todėl aš dėkoju Kaunui, Lietuvai, visiems tiems, kas sukūrė šį konkursą, už tai, kad „Romansiadai“ bus apie ką pagalvoti ir kur tobulėti.
Paklausta apie savo mėgstamiausius romansus, G. Preobraženskaja leidosi į prisiminimus:
Romansų labai daug, jie tokie skirtingi. Tiesiog neįmanoma pasakyti, kuris pats mėgstamiausias. Jei kalbėsime apie klasikinius romansus – veikiausiai „Не только тот кто знал“ („Ne tiktai tas, kas žino“), o jei iš saloninių romansų – „Слушайте если хотите“ („Klausykitės jei norite“). Kadaise pati jį akompanavau Vladimirui Aleksejevičiui Štokalovui. Ir kai Štokolovas tolygiai iš lėto modamas ranka pradėdavo dainuoti pirmą frazę „Klausykitės jei norite“, moterys tiesiog ir krisdavo sulig tuo rankos judesiu. Jis dainuodavo kaip karalius.
Dar vienas iš patinkančių – „Мы странно встретились и странно розайдёмся“ („Mes keistai susitikome ir keistai išsiskirsime“). Šių žodžių jokiu būdu nenorėčiau pritaikyti Lietuvai. Mes susitikome ne keistai – taip turėjo įvykti, taip buvo skirta. Čia radau didžiulę kultūrinę bendruomenę, ir mes neišsiskirsime, kaip dainuojama tame romanse, nes esame užsidegę viena, bendra idėja ir norime ją plėtoti vardan muzikos, meno.
Konkurso „Romansiada – 2012“ finalas vyks 2012 m. gruodžio 20 d. Maskvoje, vienoje prestižiškiausių šio miesto koncertinių erdvių – Sąjungų namų Kolonų salėje, stebint autoritetingai daugiau nei dvidešimties narių komisijai.
Daugiau informacijos – tinklalapyje www.romansiada-gala.ru.
Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.
