Retorika ir Europos kultūros formos

823

Laisvojo Briuselio universiteto Lingvistikos centro Retorikos tyrimų grupė ir VDU Lietuvių literatūros bei Viešosios komunikacijos katedros kviečia retorius, kultūrologus, filosofus, literatus, kalbininkus dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Retorika ir Europos kultūros formos: nuo tradicijos iki šiandienos iššūkių“, kuri vyks 2016 m. gegužės 6-7 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28).

Viena iš šiuolaikinių retorikos aktualizavimo sričių yra kultūros tyrimai. Retorika suprantama ne tik kaip socialinis ir kalbos reiškinys, bet ir kaip kultūros įrankis, skirtas laisvai raiškai demokratijos sąlygomis. Šiandien dažnai miglose skendinčios universaliosios Europos kultūros formos yra susijusios su retorikos likimu.

XVIII–XIX amžių sandūroje įvykęs Europos kultūros episteminis lūžis turėjo įtakos laipsniškam retorikos lauko apleidimui, kuris jaučiamas iki šiol. Šiomis dienomis pastebima tendencija mažinti tokio apleidimo pasekmes. Retorinės kultūros stoka atima iš mūsų priemones, ypač diskursyvines, kurios reikalingos tam, kad, pasitelkdami sveiko proto išteklius, galėtume priimti sprendimus ir orientuotis neaiškiame, sunkiai prognozuojamame, nestabiliame pasaulyje. Išties, anot filosofo Chaimo Perelmano, pirmiausia „panieka retorikai“ ir „argumentacijos teorijos užmarštis vedė prie sveiko proto neigimo“, tam tikra prasme – prie karo ir paniekos žmogui.

„Pripažinkime – retorika neturėtų būti tik save reklamuojančių „ekspertų“ ar tik kalbos specialistų prerogatyva. Aristotelio teigimu, ji priklauso visų žmonių gebėjimų sričiai. Kiekvienas turi mokėti sąmoningai remtis diskurso technika, kad galėtų kaltinti ir apsiginti, sutikti ar priešintis, dalyvauti ar nedalyvauti, turėti balsą, pasipriešinantį prievartos balsui. Reikia mokytis prisijaukinti retoriką, siekiant vėliau tinkamai ja naudotis. Nenaudojant retorikos filtro, kalbama be jokio metodo, bet kas ir bet kaip, svarbiausia – nesąmoningai. Visa tai turėtume apsvarstyti mūsų konferencijos metu“, – sako konferencijos rengėjai.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas tokiems klausimams:

  • Ar ne dėl „paniekos retorikai“ sunkiai perimamos Europos kultūros formos, kurios kitados lėmė klasikinį išsilavinimą?
  • Ar retorikos išmanymas yra priemonė stiprėjančiam fasadiniam kalbėjimui ir tuščiažodžiavimui stabdyti?
  • Ar retorika galėtų būti filtras, padedantis kūrybiškai atrinkti Europos kultūros istorijos šaltinius, formuojant šiuolaikinio kultūros diskurso argumentacinę sistemą ir praturtinant šį diskursą prasmingais intertekstais?
  • Ar dar antikoje atsiradusi „prakilnaus“ (pranc. sublime) kalbėjimo sąvoka gali padėti atsisakyti viešojo diskurso patetikos, deklaratyvumo ir pompastikos?
  • Ar šiuolaikiniame universitete dėstoma retorika nepraranda ryšių su savo šaltiniais? Ar ji padeda formuoti pilietį humanistą? Kaip būtų galima jam perduoti retorikos instrumentus?

Siūlomų pranešimų santraukas (300–500 žodžių) lietuvių arba anglų kalba organizatoriai prašo siųsti iki 2016 m. vasario 26 d. el. paštu j.petrulionyte@hmf.vdu.lt nurodant savo vardą, pavardę, instituciją.

Pranešimui skiriama 20 minučių. Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų ir prancūzų.

Konferencija vyks 2016 m. gegužės 6 ir 7 dienomis (penktadienį ir šeštadienį) VDU mažojoje salėje, Kaune.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.