Prof. V. Kaminskas: „Geriausia dovana – nuoširdumas“

2768

Garbingos sukakties proga apie VDU atkūrimą, Informatikos fakulteto steigimą, Mokslo prorektoriaus ir rektoriaus veiklas atkurtajame universitete kalbamės su Lietuvos Mokslų Akademijos nariu korespondentu, Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parko direktoriumi, Informatikos fakulteto profesoriumi Vytautu Kaminsku.

Aktyviai dalyvavote atkuriant universitetą, puoselėjant jo viziją. Dešimt rektoriavimo metų ir gausus atliktų darbų, įgyvendintų idėjų pluoštas. Kokius pasiekimus universitetui laikote svarbiausiais, kurie Jums pačiam labiausiai įsimintini, patys brangiausi?

Universiteto atkūrimas sutapo su tautos atgimimu ir valstybingumo atstatymu. Todėl galėjome kurti ne tik universiteto viziją, bet ir daryti įtaką visos šalies mokslo ir studijų sistemos pertvarkai. Pirmuoju mokslo ir studijų įstatymu, kuris buvo priimamas po Sausio 13-tosios dar užtvaromis ir smėlio maišais apsuptoje Aukštojoje taryboje, įtvirtintos tokios fundamentalios nuostatos kaip universitetų autonomija, akademinė laisvė, kelių pakopų studijos, bakalauro ir magistro kvalifikaciniai laipsniai bei daktaro mokslo laipsnis ir daugelis kitų, gimė mūsų universitete. Šis įstatymas, visą dešimtmetį užtikrinęs universitetų nepriklausomumą nuo politinių ir vykdomosios valdžios institucijų, lėmė, kad Lietuva viena iš pirmųjų Rytų ir centrinėje Europoje, vakarietiškai pertvarkė aukštąsias mokyklas.

Jei per pirmąjį veiklos dešimtmetį universitetas garsėjo savo liberaliąja studijų sistema, tai per antrąjį dešimtmetį ženkliai sustiprėjo akademinis personalas, pakilo mokslinių tyrimų lygis, sukurta gana patraukli mokslo ir studijų infrastruktūra. Rektorato, Katalikų teologijos, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų rūmai, Baltijos bendrabutis, biblioteka, botanikos sodas ne tik puošia Kauną, bet nepadarytų gėdos ir daugeliui Europos universitetų. Universiteto veiklą teigiamai vertino Europos universitetų asociacija, pasirašydami Universitetų Didžiąją Chartiją įsipareigojome puoselėti autonomijos ir akademinės laisvės nuostatas bei universitetines vertybes.

Universitetas yra išskirtinis tuo, kad vienintelis Lietuvoje ir vienas iš nedaugelio Europos pasaulietiškų universitetų turi Šv. Sosto pripažintą Teologijos fakultetą. Katalikų bažnyčia ir jos hierarchai, šviesios atminties kardinolas Vincentas Sladkevičius ir arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius palaikė universiteto atkūrimo idėją, įnešė svarų indėlį į katalikų teologijos studijų ir mokslo plėtrą, dvasingumo, krikščioniškų vertybių ir tautinio tapatumo puoselėjimą universiteto bendruomenėje. Man teko garbė pasirašyti Lietuvos Vyskupų ir Lietuvos universitetų Rektorių konferencijų bendradarbiavimo memorandumą, kuriame abipusiai pripažįstamos krikščioniškos Europos universitetų ištakos, sutariama, kad globalizacijos procesai sukelia pavojų tautiniam ir kultūriniam tapatumui, kad išsilavinimas, kaip visuotinė vertybė, turi būti prieinamas kiekvienam visuomenės nariui.

O patys brangiausi – tai universiteto idėjai pasišventę žmonės. Man ypač brangūs dėstytojai, darbuotojai ir studentai, kurie pirmaisiais atkurto universiteto metais patikėjo, kad vizija taps tikrove, kurie kartu džiaugėsi Kovo 11-osios aktu, kartu išgyveno Sausio 13-osios nakties tragediją ir rugpjūčio pučo nerimastingas dienas, kurie kartu kentė pirmųjų metų nepriteklius ir kurių nuoširdus darbas paklojo pamatus dabartiniam universitetui. Tikiu, kad jaunoji karta, kuri, kaip mokslo žmonės ir piliečiai, augo ir brendo tarp universiteto sienų, nepraras istorinės atminties ir po dvidešimties ar daugiau metų, galės ištarti „Aš didžiuojuosi Tavimi, Alma Mater“.

Jūsų darbas universitete neatsiejamas nuo Informatikos fakulteto: vadovavote VDU mokslo centrui „Informatika“, o jam išaugus į Informatikos fakultetą, šešerius metus buvote jo dekanas. Kaip vertinate šio fakulteto raidą nuo jo įkūrimo iki dabar, kokias regite perspektyvas?

Informatikos studijos pradėtos 1989 m. rugsėjo 1-ąją viename iš trijų atkurto universiteto fakultetų – Tiksliųjų mokslų fakultete. Jau spalio pabaigoje universitete Atkuriamoji taryba kartu su Lietuvos mokslų akademijos prezidiumu įkuria mokslo centrą „Informatika“, paskiria  mane  jo vadovu, kartu su manimi į šį centrą perėjo ir dauguma mano mokinių. Pagal mokslinį lygį centras tuo metu buvo vienas iš stipriausiųjų Lietuvoje. Todėl universiteto Atkuriamasis  senatas savo pirmajame posėdyje 1989 m. gruodžio pabaigoje  nusprendė šio centro pagrindu įkurti pirmąjį Lietuvoje Informatikos fakultetą.

Šio fakulteto dekanu išlikau ir kai rektoriai prof. A. Avižienis ir prof. B. Vaškelis pakvietė dirbti mokslo prorektoriumi. Nuo pat įkūrimo fakultetas nuolat augo, vykdydamas visas trijų pakopų studijas – bakalauro, magistro ir daktaro. Ypač suklestėjo 2000–2005 m., kai pagal studentų skaičių pasivijo didžiuosius universiteto fakultetus. Paskutinieji keleri metai, deja, nebuvo  fakultetui sėkmingi. Tam įtakos turėjo ir pasikeitusi abiturientų profesinė orientacija, ir  daugelis kitų faktorių. Šiandien sunku kalbėti apie fakulteto perspektyvas, juolab, kad kitų universitetų to profilio fakultetai per slėnių programas gaus įspūdingas finansines injekcijas studijų ir mokslo infrastruktūros plėtrai, akademinio personalo kvalifikacijai kelti, studijų programų modernizavimui.

Žinome, kad Jūs pats žaidžiate tenisą. O apie tai, kaip Jūs mylite ir globojate universiteto krepšinio komandą – net legendos sklinda. Kada pajutote susidomėjimą sportu, ką jis Jums reiškia gyvenime?

Kaip ir daugelis mano kartos žmonių, sportavau vidurinėje mokykloje. Tada gyvenome Jurbarke, savos mokyklos garbę gyniau krepšinio, stalo teniso, rankinio ir net slidinėjimo varžybose, tapome pirmaisiais Lietuvos moksleivių rankinio čempionais. Pablogėjus regėjimui teko atsisakyti ambicijų krepšinyje ir rankinyje, tad jau Kauno 12-oje vidurinėje mokykloje susidomėjau lengvąja atletika – geriausius rezultatus pasiekiau ieties metimo, šuolių į aukštį ir rutulio stūmimo rungtyse.

Buvau jau žinomas 37-rių metų mokslininkas, ką tik apgynęs habilituoto daktaro disertaciją, kai 1983 m. rudenį su keletu mano mokinių pirmą kartą paėmėme į rankas teniso raketes. Taip sugrįžau į aktyvų sportą – jau ketvirtį amžiaus dalyvauju teniso veteranų varžybose. Prieš 17-ka metų buvau vienas iš iniciatorių įsteigiant Lietuvos profesorių taurės turnyrą. Taip jau fortūna lėmė, kad kovojau visuose šio turnyro finaluose, penkis kartus laimėjau „Profesorių taurę“. Teniso kortuose ne kartą teko „kautis“ su šviesios atminties akademiku Eduardu Vilku, buvusiu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, premjeru Gediminu Kirkilu, garsiu teatro režisieriumi Jonu Jurašu ir džiazo gitaristu Leonidu Šinkarenka, europarlamentarais Justu Paleckiu ir Zigmantu Balčyčiu, Kauno medicinos universiteto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) rektoriumi prof. Remigijumi Žaliūnu ir daugeliu kitų įdomių žmonių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Šiaurės ir Pietų Amerikos, Australijos.

Kai 1996 m. gruodį buvau išrinktas universiteto rektoriumi, grįžau prie jaunystės svajonės – koks tu lietuvis, jei nežaidi krepšinio, o geras Lietuvos universitetas privalo turėti aukšto meistriškumo studentų krepšinio komandą. Tuo metu buvome vienintelė Lietuvos aukštoji mokykla, kuri neturėjo jokios sporto bazės. Po metų tiesiog paskutinę akimirką pavyko „išgelbėti“ bankrutavusios „Bangos“ gamyklos sporto kompleksą, kuris po rekonstrukcijos ir modernizacijos tapo puikiu VDU Sporto centru. Dar po metų universitete pavyko suburti gabiausius Kauno jaunuosius krepšininkus su treneriu Arūnu Juknevičiumi priešakyje. Šios komandos pirmasis debiutas – ketvirtoji vieta Lietuvos studentų krepšinio lygoje. O po to prasidėjo pergalių dešimtmetis – 8 aukso ir 2 sidabro medaliai Lietuvoje, 4 čempionų titulai Europoje. Manau, universitetas gali didžiuotis, kad tarp absolventų yra tokios krepšinio žvaigždės, kaip Paulius Jankūnas, Jonas Mačiulis, Mantas Kalnietis, „Žalgirio“ klubo generalinis direktorius Paulius Motiejūnas.

Kokia Jums būtų pati didžiausia, džiugiausia gimimo dienos dovana?

Kiekviena dovana savaip brangi, bet nuoširdi šypsena ir tiesos žodis – džiugiausias.

Su V. Kaminsku kalbėjosi L.Barzdaitienė (l.barzdaitiene@adm.vdu.lt)

VDU.lt redakcija ištrina neetiškus komentarus. Kviečiame apie juos pranešti paspaudus netinkamo komentaro ikoną arba el. paštu webmaster@vkt.vdu.lt. Iš anksto dėkojame!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.