Prof. Pranas Žiliukas: „Aukštojo mokslo sistemai trūksta stabilumo“
Priėmimo į aukštąsias mokyklas nuostatos nuolatos keičiamos, o 2009 m. priėmus naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, stojimo tvarka pasikeitė dar radikaliau. Todėl, norėdami supažindinti su jau antrus metus besitęsiančia reforma bei stojimo principais, pateikiame svarbiausias sausio 6 dieną KTU Europos institute vykusio susitikimo su LAMA BPO prezidentu prof. Pranu Žiliuku, mintis.
Gintaras Martinaitis, Gintaras.Martinaitis@fc.vdu.lt
Paneigti fakto, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos aukštajame moksle vyko daugybė struktūrinių pokyčių – neįmanoma. Tai lėmė ir gana objektyvios priežastys. Anot prof. Prano Žiliuko, atkūrus Nepriklausomybę, aukštasis mokslas populiarumu nepasižymėjo: „Dominavo keletas specialybių, sulaukusių didžiulio stojančiųjų skaičiaus. Bene populiariausia tuomet buvo kariūno specialybė, o tapti matematiku ar filologu verždavosi retas. Į kai kurias specialybes konkurso beveik nebūdavo“.
Problemų būta ir stojimo proceso organizavime. Išlaikę egzaminų sesiją abiturientai turėdavo dalyvauti dar ir stojamųjų egzaminų sesijoje, kurios tvarką ir principus nustatydavo pačios aukštosios mokyklos. „Taigi akivaizdu, kad tokia dviguba sistema nebuvo skaidri , o „loterijos“ principas, nesant bendrai priėmimo organizavimo sistemai, buvo ne ką mažesnis veiksnys, lemiantis abiturientų ateitį. Kaip tik siekiant spręsti šias problemas buvo imtasi vykdyti bendrąjį priėmimą visoms aukštosioms mokykloms“, – pasakojo prof. P. Žiliukas.
Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas sistema KTU ir VU iniciatyva pradėjo veikti 1999 metais, o 2001 metais jau 16 universitetų susijungė ir įkūrė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO), kurią dabar sudaro 21 universitetas ir 23 kolegijos.
Elektroninė sistema – siekiant daugiau skaidrumo
2010-ųjų metų priėmime beveik visa stojimo procedūra buvo vykdoma internetu – pradedant prašymų pateikimu, baigiant brandos atestatų duomenų perdavimu. Anot P. Žiliuko, taip siekiama pašalinti žmogiškąjį, subjektyvų aspektą bei išvengti bet kokios korupcijos galimybių. „Tai – nemažas palengvinimas abiturientams, kadangi visus dokumentus galima sutvarkyti neiškeliaujant iš namų. Tačiau tokie esminiai sistemos pokyčiai sukėlė ir nemažai techninių problemų, o LAMA BPO sulaukė nemažai priekaištų“, – pasakojo LAMA BPO vadovas. Tačiau, anot jo, atsakomybę turėtų prisiimti ir savo sistemą tobulinti bendrojo lavinimo mokyklos.
Šiais metais mokinių brandos atestatų duomenis mokyklos Asociacijai turėjo pateikti elektroniniu būdu. Tačiau, nenustačius privalomų pateikimo terminų, mokyklos vėlavo pateikti duomenis. Neretai jie būdavo keičiami, taisomi. Prof. P. Žiliukas sako, kad mokyklos, linkėdamos savo mokiniams „gero“, kartais tikrai persistengia: buvo užfiksuota pažymių taisymų dienynuose, siekiant pakelti mokinių vidurkius ir taip padėti jiems įstoti į valstybės finansuojamą vietą. Siekiant išvengti tokių atvejų, mokyklos raginamos diegti elektroninius dienynus, sekti LAMA BPO pėdomis ir kuo daugiau procedūrų perkelti į kompiuterinę erdvę. Taip ne tik supaprastinama duomenų apdorojimo procedūra, bet ir išvengiama duomenų klastojimo atvejų.
Laisvosios rinkos pricipai tinka ne visiems
Bene didžiausia naujovė, priėmus naująjį mokslo ir studijų įstatymą – tai bendros geriausiai egzaminus išlaikiusių abiturientų eilės sudarymas. Nuo to priklauso, ar stojantysis gaus valstybės finansavimą – studijų krepšelį – atitinkamoje studijų programoje. Taip įgyvendintas laisvos rinkos principas, kai į studento rankas atiduodama galimybė neštis studijų krepšelį su savimi į norimą universitetą bei studijų programą. Tokį principą nuolat pabrėžia ir Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, sakydamas, kad „krepšelių pasiskirstymas atspindi realų studentų pasirinkimą. Galima sakyti, kad vienas svarbiausių reformos tikslų, – studentą perkelti į galios centrą, kad nuo jo pasirinkimo priklausytų aukštųjų mokyklų finansavimas“.
Tačiau LAMA BPO vadovas prof. P. Žiliukas sako, kad jau du kartus pagal tokią tvarką vykęs priėmimas išryškina ir neigiamas tokio proceso pasekmes: „Studentas turi teisę spręsti, kur studijuoti, kurią aukštąją mokyklą pasirinkti. Tačiau visiški laisvosios rinkos principai visada tiks tik populiarioms studijų programoms, tokioms kaip teisė, ekonomika, vadyba. Tačiau ne tokioms populiarioms, bet valstybei labai reikalingoms specialybėms reikia valstybės priežiūros“.
Universitetinėms aukštosioms mokykloms keliama užduotis ne tik rengti intelektualius valstybės piliečius, tačiau reikia nuolat reaguoti ir į atitinkamų specialistų paklausą rinkoje. Siekiama „kultūrinio lavinimo“ ir „profesinio rengimo“ dermės. Tačiau kaip tik tos specialybės, kurių atstovų darbo rinkoje ypač trūksta, dažnai nesusilaukia stojančiųjų antplūdžio. Tokios studijų sritys, kaip techniniai, inžineriniai mokslai, pasak prof. P. Žiliuko, turėtų susilaukti ir papildomo valstybės įsikišimo. Štai Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintos tikslinės stipendijos stojantiesiems į pedagogines specialybes yra protingo valstybės įsikišimo pavyzdys. Tai padidino pedagoginių specialybių populiarumą, pritraukė daugiau motyvuotų stojančiųjų, pakilo stojančiųjų į šias programas minimalus balas.
Tačiau LAMA BPO prezidentas teigia, kad bet koks valstybės įsikišimas turi būti strategiškas, suteikiantis galimybes planuoti savo ateitį ir perspektyvas ne tik stojantiesiems, bet ir aukštosioms mokykloms. P. Žiliukas juokavo: „Juk darbo rinkoje staigiai prireikus vienų ar kitų specialybių atstovų aukštosios mokyklos neturi sukaupusios dėstytojų atsargų. Jos negalės iš Ruklos sukviesti dėstytojų rezervininkų. Todėl reikalinga ilgalaikė valstybės strategija. Tai apsaugotų ir stojančiuosius nuo nusivylimo, jei jie baigia populiarią studijų programą, tačiau darbo rinkoje tokiam specialistui nėra“.
Emigruoja ištisos klasės?
Susitikimo metu LAMA BPO prezidentas pristatė pirmą kartą susistemintą Švietimo ir mokslo ministerijos statistiką apie užsienyje studijuojantį Lietuvos jaunimą. Pateikti duomenys rodo, kad 2010 metais įvairiose Europos Sąjungos šalyse studijavo 7085 LR piliečiai, o ne ES valstybėse 2008 metais studijavo 1458 asmenys. Tai sudaro apie 4 procentus visų Lietuvoje studijuojančiųjų. Populiariausios šalys yra Jungtinė Karalystė, Vokietija Danija bei Lenkija. Lyginant su kitomis šalimis, pagal studijuojančiųjų užsienyje dalį Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio, Lietuvą užsienyje studijuojančiųjų procentais toli lenkia tokios šalys kaip Airija, Estija, Graikija, Austrija, Portugalija.
Geresnio gebėjimų atskleidimo link
Kaip vieną iš priėmimo į aukštąsias mokyklas tobulinimo prioritetų prof. Pranas Žiliukas įvardino siekimą kuo geriau atskleisti tikruosius stojančiojo gebėjimus, nes dažnai matematinėmis formulėmis to padaryti tiesiog neįmanoma. Tai išryškėjo jau per pirmąjį priėmimą 2009 metais, kai kilo nemažas susirūpinimas priėmimu į meno studijų programas. Specifinėms studijų sritims reikia ir specifinių priėmimo sąlygų. Prof. P. Žiliukas teigė, kad pastarųjų metų priėmimas į meno studijų specialybes jau buvo kur kas sėkmingesnis, tačiau sistemai dar reikia tam tikrų patobulinimų: „Maestro Virgilijus Noreika su kolegomis turi turėti galimybę patys atrinkti talentingiausius savo srities atstovus. Akivaizdu, kad tokioje srityje negali būti mechaniško priėmimo principų“.
Reikia taisyti ir balo konvertavimo sistemos apskaičiavimą. Profesorius kaip pavyzdį pateikė praeitais metais įvykusį nutikimą, kai viename iš Švedijos universitetų studijavęs jaunuolis iš Lietuvos norėjo toliau tęsti studijas savo gimtojoje šalyje.Tačiau perskaičiavus jo tikrai aukštus studijų įvertinimus, įgytus Švedijoje, kuri pasižymi ypač gerai vertinama aukštojo mokslo kokybe, studentas Lietuvoje surinko labai mažą balą, kurio įstoti į Lietuvos universitetus nepakako. Toks pavyzdys rodo, kad tikroji kompetencija dažnai lieka neatskleista, o sistemą dar reikia tobulinti.
Sistemai reikia stabilumo
Apibendrindamas LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sakė, kad dar turi būti tobulinami konkursinių eilių sudarymo principai, stojamųjų egzaminų organizavimo ir jų rezultatų vertinimo tvarka. Profesorius pakartojo mintį, kad bendrasis priėmimas turi užtikrinti ir stojančiųjų privatų interesą, ir viešąjį valstybės interesą, tolygią regionų plėtrą ir racionalų studijų ir mokslo potencialo panaudojimą. Tačiau labiausiai prof. Pranas Žiliukas pasigenda stabilumo, kuris reikalingas tiek bendrojo priėmimo, tiek visai aukštojo mokslo sistemai.
VDU.lt redakcija ištrina neetiškus komentarus. Kviečiame apie juos pranešti paspaudus netinkamo komentaro ikoną arba el. paštu webmaster@vkt.vdu.lt. Iš anksto dėkojame!
