Prof. J. Ruškus – Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas

361

Kovo 27 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriate įvyko Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos metinė konferencija. Jos metu buvo išrinktas Vykdomasis komitetas ir Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas – Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys, nepriklausomas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinio darbo katedros prof. Jonas Ruškus. J. Ruškaus profesinės veiklos sritys siejamos su žmogaus teisėmis ir negalia, socialiniu darbu, akcentuojamas švietimas ir ugdymas.

Savo prisistatymo kalboje J. Ruškus pabrėžė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje būtina užtikrinti įtraukų ir lygiateisį kokybišką ugdymą, skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems, – toks yra visų šalių įsipareigojimas įgyvendinant Darnaus vystymosi tikslus, o taip pat UNESCO programą „Švietimas 2030“. „UNESCO kviečia kurti švietimą be atskirties, be diskriminacijos. Kiekvienas vaikas turi teisę, nepaisant savo sociokonominio statuso, gyvenamos vietos, religijos, lyties ar negalios gauti kokybišką ugdymą drauge su visais vaikais, nes kiekvienas turi teisę tapti aktyviu taikių, tolerantiškų, įtraukių, saugių ir tvarių bendruomenių ir visuomenių  kūrėju, taip prisidėti prie visuomenės progreso“, – pabrėžė naujasis Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas.

Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija ateityje savo veikloje ketina skirti didelį dėmesį švietimo temai.

Nacionalinės UNESCO komisijos metinėje konferencijoje savo kolegas iš Paryžiaus pasveikino Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė prie UNESCO, ambasadorė Irena Vaišvilaitė. Savo kreipimesi Ambasadorė atkreipė dėmesį į naujai išrinktos UNESCO Generalinės direktorės Odry Azulaj (Audrey Azoulay) siekį stiprinti švietimo, informacijos ir komunikacijos, taip pat naikinamo paveldo apsaugos  prioritetus bei veiklos kryptis.

Kalbėdama apie Lietuvos dalyvavimą UNESCO organizacijoje, Ambasadorė išreiškė rūpestį dėl nepakankamo valstybinių institucijų dėmesio valstybės ratifikuotoms konvencijoms bei aktualioms UNESCO programoms, neišnaudojamų Lietuvos galimybių dalyvauti UNESCO veiklos plėtroje, teikiant ekspertinę pagalbą besivystančioms valstybėms, bei akcentavo poreikį gilinti Lietuvos narystės UNESCO svarbos sampratą, UNESCO vertybines nuostatas siejant su valstybės politika. Ambasadorė išreiškė ypatingą rūpestį dėl nepakankamo švietimo vyriausybinių institucijų įsitraukimo į UNESCO veiklą.  Pasyvi Lietuvos pozicija aktyviausioje, plačiausioje, toliausiai siekiančioje UNESCO veiklos srityje – švietime – gali būti vertintina kaip probleminė. Verta prisiminti, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pirmasis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas (1991 m.) buvo rengiamas konsultuojantis su UNESCO specialistais. Ambasadorė išreiškė lūkestį, kad naujai išrinkta Nacionalinė UNESCO komisija, kurios nariai yra politikai, valstybės tarnautojai ir ekspertai, grąžins UNESCO į Lietuvą, o Lietuvą į UNESCO.

2017 m. vasario 6 d. Kultūros ministrės įsakymu buvo patvirtinta naujos sudėties Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, kurią sudaro 25 visuomeniniais pagrindais dirbantys Lietuvos Respublikos Seimo, Aplinkos, Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijų atstovų, ministerijoms pavaldžių institucijų darbuotojai, nevyriausybinių organizacijų, veikiančių švietimo, mokslo, kultūros, aplinkos apsaugos, žiniasklaidos, ryšių ir informacijos srityse, atstovai, nepriklausomi ekspertai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.