Prof. J. Augutis: aukštojo mokslo reforma – kas toliau?

1033

Birželio 22 d. Seimas patvirtino valstybinių universitetų tinklo optimizavimo planą, taip duodamas startą aukštojo mokslo reformos pradžiai. Naujame plane nėra nurodyta, kurios aukštosios mokyklos turės jungtis, nurodyti tik konkretūs skaičiai – kiek universitetų turi likti Lietuvoje. Tiesa, nutarta, kad Lietuvoje turi likti du plačios aprėpties, klasikiniai universitetai Vilniuje ir Kaune. Tai sukėlė nemažai klausimų ne tik esamiems ir būsimiems aukštųjų mokyklų studentams, jų tėvams, bet ir visai visuomenei.

Nerimas yra visiškai suprantamas, nes tik nedaugelis garsiai kalba apie ateities planus, o būsimi studentai turi nuspręsti ir savo gyvenimo kelią pasirinkti jau dabar. Šiandien situacija tokia, kad aukštosioms mokykloms yra duota žalia šviesa sutarimams ir bendradarbiavimui. Vytauto didžiojo universitetas (VDU) ir toliau sieks įvykdyti intergraciją su Lietuvos edukologijos universitetu (LEU) ir Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU), todėl visus būsimus studentus raginame drąsiai rinktis savo norimą aukštąją mokyklą. Įvykus bet kurių aukštųjų mokyklų susijungimui, studentams bus sudarytos visos reikalingos sąlygos studijas tęsti ir jas sėkmingai baigti vienoje stipriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Dar prieš dvejus metus, kai niekas garsiai nekalbėjo apie aukštojo mokslo reformą, VDU pradėjo intensyviai dirbti integracijos klausimu. Ir tą darėme suvokdami realią Lietuvos demografijos situaciją – mažėjantis stojančiųjų skaičius į aukštąsias mokyklas, per brangiai kainuojantis turto išlaikymas, besidubliuojančios studijų programos. Juk integracijos esmė – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė, efektyvesnis institucijos valdymas, augantis konkurencingumas. To siekėme anksčiau, to siekiame ir šiandien, kasdien ieškodami būdų, kaip suderinti universiteto ir valstybės interesus.

Ne paslaptis ir tai, kad VDU yra unikalus universitetas Lietuvoje, kuris siūlo studijas, paremtas laisvųjų menų (lot. artes liberales) principu. Tai pripažino ir 2014 m. Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) pakviesta tarptautinė ekspertų grupė, kuri įvertino VDU veiklą ir pateikė rekomendaciją Švietimo ir mokslo ministerijai. „Ekspertų grupė rekomenduoja Švietimo ir mokslo ministerijai imtis aktyvių priemonių populiarinti ir tinkamai įvertinti unikalų VDU liberaliųjų menų misijos indėlį į Lietuvos ir Europos akademinį pasaulį. Ši institucija skiriasi nuo panašių institucijų Europoje ir galėtų save pozicionuoti kaip Lietuvos lyderis Europoje ir už jos ribų”.

Kartais viešoje erdvėje pasirodo informacija apie stipriai mažėjantį studentų skaičių Kaune, tačiau 2007-2016 m. laikotarpiu iš visų Kauno universitetų VDU prarado mažiausiai bakalauro ir magistrantūros studentų (20 proc.), kai tuo tarpu Kauno technologijos universitetas net 40 proc., Lietuvos sporto universitetas – 30 proc.

Remiantis MOSTA tarptautiniu vertinimu VDU yra vienas iš lyderiaujančių socialinių, humanitarinių, menų ir biotechnologijų mokslo ir studijų srityse. Žurnalo „Reitingai“ universitetų vertinime VDU antrus metus iš eilės buvo pripažintas tarptautiškiausiu universitetu Lietuvoje ir išliko tarp lyderių pagal moksliškumą. QS University Rankings: Emerging Europe & Central Asia (EECA) duomenimis VDU yra pirmoje vietoje pagal dėstytojų tarptautiškumą tarp Baltijos šalių universitetų ir septynioliktoje vietoje tarp Europos ir Vidurio Azijos šalių universitetų reitinguose. Tarptautiškumas yra būtinas šiuolaikinio ir progresyvaus universiteto bruožas. Todėl nestebina, kad VDU absolventai dirba „Apple“, Silicio slėnyje, vadovauja geriausių pasaulio universitetų laboratorijoms, o dėstytojai yra ir daugelio tarptautinių organizacijų ekspertai: nuo Jungtinių Tautų, Pasaulio sveikatos organizacijos, UNESCO iki Maxo Plancko insituto.

Taip pat VDU yra stiprus turėdamas ne vieną išskirtinį centrą – inovatyvių studijų institutą (e. studijų lyderis Lietuvoje), Verslo praktikų centrą, Academia cum laude (individualios studijos), Užsienio kalbų institutą, Kompiuterinės lingvistikos centrą, Energetinio saugumo tyrimų centrą, Išeivijos institutą ir t.t.

Vienas iš pagrindinių VDU tikslų – ir toliau stiprinti klasikinio artes liberales universiteto įvaizdį Lietuvoje, ką darome jau 28-erius metus – nuo pat universiteto atkūrimo pradžios, siekdami į darbo rinką išleisti plačiai mąstančius, motyvuotus, smalsius ir talentingus ateities kūrėjus. VDU siūlomos studijos suteikia sąlygas ugdyti drąsius, nebijančius eksperimentuoti jaunus žmones, kurie, pirmiausia, kuria darbo vietas. Toks visapusiškas laisvųjų menų išsilavinimas plečia kiekvieno studento akiratį, gebėjimą kritiškai įvertinti problemą iš skirtingų požiūrio taškų, moko prisitaikyti prie naujų žinių ir skatina mokytis visą gyvenimą, moko priimti savarankiškus, kompetentingus sprendimus ir atskleidžia lyderystės gebėjimus.

Reikėtų didžiuotis, kad savo šalyje turime klasikinį universitetą, nes be VDU visoje Europoje tokį išsilavinimą gali pasiūlyti tik keletas aukštųjų mokyklų. JAV laisvųjų menų studijos yra itin populiarios tarp pačių prestižiškiausių universitetų, tarp jų ir Harvardo. Būtent šio universiteto studijų koncepcija buvo remtasi atkuriant VDU. Visi laisvųjų menų universitetai išskirtiniai tuo, kad geba kitaip organizuoti studijas, mokslo tyrimus, bendruomenės gyvenimą. Jie vadovaujasi idėja, kad galima ir reikia ne tik studijuoti pagrindinį studijų dalyką (pavyzdžiui, biochemiją, ekonomiką, informatiką), tačiau reikia domėtis ir įvairiomis kitomis sritimis: kultūra, menais, gamta, filosofija, kalbų mokymusi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.