Prof. A. Avižienio vieša paskaita

1627

Spalio 18 d. VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, II a.) vyko VDU garbės profesoriaus, pirmojo atkurtojo universiteto rektoriaus prof. Algirdo A. Avižienio vieša paskaita. Po paskaitos vyko  filmo „Skaičių odisėja“ premjera ir dviejų knygų apie profesorių pristatymai.

Prof. Algirdas A. Avižienis, vienas garsiausių XX a. informatikos mokslininkų pasaulyje, šiemet švenčia 80-ąjį gimtadienį. Šia proga spalio 18 d. profesorius skaitys visuomenei atvirą paskaitą, o susirinkusiesiems bus pristatytas filmas „Skaičių odisėja“, universiteto leidinys „Profesorius Algirdas Antanas Avižienis“ ir Rimanto Vanago knyga „A. Avižienio algoritmas ir kiti nutikimai“.

„Skaičių odisėja“ – tai jau antrasis šiemet pristatomas filmas apie prof. A. Avižienį. Jo kūrime bendradarbiavo VDU istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, literatūrologas Ramūnas Čičelis, kino menininkas Henrikas Gulbinas, žurnalistė Birutė Garbaravičienė. Kino novele vadinamo filmo idėją sugalvojo VDU Mokslo prorektorius prof. Juozas Augutis, jį žadama platinti internete. Filme mintimis apie profesorių dalinasi ir jo jaunystės laikų bičiulis, kadenciją baigęs Prezidentas, VDU Tarybos pirmininkas Valdas Adamkus.

Pasak Birutės Garbaravičienės, „Skaičių odisėja“ siekia plačiau pristatyti prof. A. Avižienio pasiekimus Lietuvos žmonėms. „Suvokę, kiek mažai mūsų visuomenė žino apie prof. A. Avižienio veiklą, nutarėme atkreipti dėmesį į reikšmingiausius jo gyvenimo puslapius ir priminti jo darbų vaisius, kurie pasaulyje labiau žinomi ir vertinami nei Lietuvoje“, – pasakojo filmo kūrime dalyvavusi žurnalistė B. Garbaravičienė.

Artėjančiame renginyje taip pat buvo pristatytas VDU leidinys „Profesorius Algirdas Antanas Avižienis“, kuriame skaitytojai gali susipažinti su šio ypatingo žmogaus svariu indėliu į Lietuvos ir viso pasaulio mokslą, švietimą, pasaulio lietuvių ryšius su Tėvyne ir pirmuosius šalies žingsnius griūnant Tarybų Sąjungai. Knygelėje publikuojama mokslininko biografija, autentiškos nuotraukos, aprašyti pasiekimai moksle, garbingi apdovanojimai, jo atlikti tyrimai ir t. t.

Kiek kitokį žvilgsnį į garsųjį informatikos genijų siūlo publicistikos meistro Rimanto Vanago knyga „A. Avižienio algoritmas ir kiti nutikimai“. Pasitelkiant atvirus A. Avižienio prisiminimus, knygoje pateikiama spalvinga mokslininko giminės paletė – tai benamio paauglio kelias per karo griuvėsius, dramatiškos kūrybinės, šeimyninės, organizacinio darbo patirtys, gausūs, daugeliui dar nežinomi Č. Milošo sugrįžimo į Lietuvą, VDU atkūrimo bei kiti svarbūs mokslo, kultūros, istorijos faktai, unikalios fotografijos. Šiuo darbu siekiama padėti skaitytojams geriau suvokti talento, asmenybės saviraiškos ir pripažinimo kainą, su lietuvybe bei dvasingumu susijusias šiandienos aktualijas.

Apie prof. Algirdą A. Avižienį

  • 1960 m. A. Avižienis įgijo daktaro laipsnį Ilinojaus universitete, nuo 1962 m. pradėjo dėstyti Kalifornijos universitete Los Andželo mieste, vadovavo laboratorijoms bei Informatikos fakultetui.
  • NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijoje prof. A. Avižienis inicijavo informatikos moksle revoliuciją sukėlusius tyrimus: pagal jo koncepcinius brėžinius buvo sukurtas save pasitaisantis kompiuteris STAR (Self Testing And Repairing), kuris buvo pritaikytas NASA erdvėlaiviuose. Mokslininko žinios ir patirtis kuriant gedimams atsparias sistemas buvo ir vis dar yra labiausiai vertinamos kosmoso, aviacijos, transporto, branduolinių jėgainių ir kitų aukštųjų technologijų srityse.
  • Apdovanotas JAV garbės ženklais ir medaliu „Už ypatingus nuopelnus“ (exceptional service), aukščiausiu IFIP garbės ženklu – Sidabro šerdimi (Silver Core).
  • 1989 m. balandžio 28 d. pirmininkavo Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijai „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kurioje buvo paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas. 1990 m. profesorius buvo išrinktas pirmuoju atkurtojo VDU rektoriumi ir vadovavo universitetui iki 1993 m. Prof. A. Avižienis čia įtvirtino vakarietišką studijų bei mokslo sistemos modelį.
  • 1990 m. gruodžio 29 d. mokslininkas buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu, buvo pirmosios Lietuvos mokslo tarybos narys.
  • Už nuopelnus plėtojant tarptautinius mokslo ryšius Prancūzijos Nacionalinis politechnikos institutas Tulūzoje jam suteikė garbės daktaro (D.H.C.) vardą.
  • 1994 m. VDU Senatas jam suteikė garbės profesoriaus vardą (P.H.C.).
  • 1995 m. jo iniciatyva buvo įkurtas Nobelio premijos laureato, vieno žymiausių XX a. poetų, VDU garbės daktaro Česlovo Milošo gimtinės fondas. Šiuo metu A. Avižienis yra fondo direktorius. 2011 m. jis taip pat organizavo Č. Milošo 100-ųjų gimimo metinių minėjimui skirtus renginius.
  • Už nuopelnus Lietuvai 1998 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino III-ojo laipsnio ordinu.
  • 2012 m. birželio mėn. Portlende mokslininkui įteiktas prestižinis Eckert-Mauchly prizas už svarų indėlį į klaidoms atsparių kompiuterių architektūrą ir kompiuterių aritmetiką.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.