Pristatoma „Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2010-2011“

1348

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas drauge su Lietuvos karo akademija ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu pristato leidinį „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“, skirtą 2010–2011 metų Lietuvos, Europos ir pasaulio saugumo politikos aktualijoms ir problemoms.

Lietuvos metinė strateginė apžvalga – tai periodinis recenzuojamas mokslinis leidinys, kuriame pristatoma kompleksiška ir nuolatinė iš esmės svarbių Lietuvos nacionaliniam saugumui pokyčių, kurie vyksta tarptautiniu sisteminiu, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu, analizė. 2010–2011 metų leidinyje nagrinėjami globalios tarptautinės sistemos raidos tendencijos, Europos saugumo sistemos kaita, Lietuvos Rytų kaimynai bei nacionalinio saugumo aspektai.

Pirmąją dalį „Globalios tarptautinės sistemos raidos tendencijos“ sudaro trys darbai. D. Krickus straipsnyje „Barack Obama ir saugumas Baltijos jūros rytiniame regione“ aptaria ir išsklaido kai kuriuos nuogąstavimus, kurie buvo išsakyti Baltijos šalyse, kad Obamai tapus JAV prezidentu Vašingtono įsipareigojimai Baltijos šalių saugumui gali tapti mažiau tvirti.

B. Jasiukėnaitė straipsnyje „Naujųjų karų“ koncepcija: pagrįstumo klausimas“ kritiškai nagrinėja per pastarąjį dešimtmetį išgarsėjusią „naujųjų karų“ koncepciją, kurios autorių teigimu, konvenciniai tarpvalstybiniai karai nebeturi perspek¬tyvos, o organizuotos prievartos prigimtis iš principo pakito.

Trečiąjį straipsnį „JAV karinės transformacijos poveikis Šiaurės Korėjos gynybos politikai“ parengė K. Aleksa. Remdamasis JAV ir Šiaurės Korėjos konvencinio balanso analize, jis pateikia savą JAV galimybių priversti Šiaurės Korėją atsisakyti branduolinio ginklo kūrimo interpretaciją.

Antroji leidinio dalis – „Europos saugumo sistemos kaita“ – taip susideda iš trijų studijų. Dvi iš jų liečia Lisabonos sutarties įsigaliojimo pasekmes ES. R. Kačinsko darbe „Naujoji Europos išorės veiksmų tarnyba: tarp siekio ir kompromiso“ siekiama išsiaiškinti, ar pagrindinio ES teisės akto pakeitimas išties reiškia naują ES užsienio politikos institucionalizavimo etapą, kuris galėtų užtikrinti ES bendrosios ir saugumo politikos nuoseklumą ir darną.

M. Šešelgytė ir I. Lelevičiūtė straipsnyje „Lisabonos sutarties poveikis ES bendrai saugumo ir gynybos politikai” analizuoja svarbiausias bendros saugumo ir gynybos politikos problemas: karinių pajėgumų trūkumą, finansavimo neefektyvumą bei kontroversiškai vertinamas „naujoves“ – solidarumo bei bendros gynybos sąlygas. Trečiąjį šios leidinio dalies straipsnį – „Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politikos europeizacijos tendencijos“ parašė G. Miniotaitė, kuri mėgina pažvelgti į Baltijos valstybių užsienio ir saugumo politiką per europeizacijos koncepcijos prizmę.

Trys originalios studijos sudaro ir trečiąją leidinio dalį „Lietuvos Rytų kaimynai“. V. Pugačiauskas straipsnyje „Rusijos karinė doktrina ir prak¬tinės realijos“ apžvelgia svarbiausią Rusijos karinę politiką reglamentuojantį strateginį dokumentą – 2010 metų karinę doktriną: svarsto, kaip ji praktiškai įgyvendinama, nagrinėja doktrinos pagrindines charakteristikas ir lygina su ankstesnėmis doktrinomis.

D. Petraitis straipsnyje „Rusijos ginkluotųjų pajėgų reforma 2005–2015 m.“ išsamiai aptaria Rusijos dabar vykdomos ginkluotųjų pajėgų reformos tikslus, jos etapų ypatumus, spėjamą rezultatą bei būdus, kuriuos Rusijos politinė vadovybė ketina panaudoti šiam rezultatui pasiekti. V. Pazdniako straipsnyje „Baltarusijos geopolitinė strategija: plėtotė ir žlugimas“ analizuojama Baltarusijos užsienio politikos strategijos kaitos 21 amžiuje trajektorija bei keletas jos lūžio momentų.

Ketvirtoje „Apžvalgos“ dalyje nagrinėjami aktualūs Lietuvos nacionalinio saugumo aspektai, problemos ir atvejai. V. Laurėno analitinėje studijoje „Lietuvos aukštojo mokslo reforma ir nacionalinio saugumo aktualijos“ akcentuojamos aukštojo mokslo ir nacionalinio saugumo sąsajos, kritiškai vertinama dabar Lietuvoje vykdoma aukštojo mokslo reforma ir pabrėžiama būtinybė, kad ją vykdant nebūtų pernelyg nutolstama nuo nuoseklių laipsniškų reformų strategijos.

R. Kazlauskaitės-Markelienės ir A. Petrauskaitės straipsnyje „Pilietinė visuomenė ir nacionalinis saugumas: teorinė problemos apžvalga“ pateikiama teorinė valstybės nacionalinio saugumo politikos ir pilietinės visuomenės sąveikos analizė ir siekiama išsiaiškinti iš šios sąveikos kylančių prieštaravimų priežastis.

Redakcinė leidinio kolegija, susideda iš 15 narių, tarp kurių du VDU atstovai – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis ir VDU Politologijos katedros vedėjas doc. dr. Andžej Pukšto

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.