Pristatė knygas apie S. Lozoraitį ir kitus diplomatus

3671

Vasario 15 d. VDU rektorate vyko dr. Astos Petraitytės-Briedienės knygų apie Stasį Lozoraitį ir lietuvių diplomatų korespondenciją pristatymas.

Renginio metu pristatytos dvi knygos: „Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas Stasys Lozoraitis (1940-1983)“ ir „Lietuvių diplomatų korespondencija (1940-1945 m.)“. Knygų autorė ir sudarytoja, VDU S. ir S. Lozoraičių muziejaus vedėja dr. A. Petraitytė-Briedienė kviečia žvilgtelti į lietuviškosios diplomatijos istoriją per iškilios asmenybės biografiją ir diplomatijos korespondenciją – tiek kasdienišką, tiek karo metų.

Remiantis archyviniais ir publikuotais šaltiniais bei moksline literatūra, dr. A. Petraitytės-Briedienės monografijoje „Lietuvos diplomatinės tarnybos šefas Stasys Lozoraitis (1940-1983)“ siekiama atskleisti bei plačiajai auditorijai pristatyti diplomato, buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo Stasio Lozoraičio (1898–1983) veiklą Lietuvos okupacijos metais.

Daugiau nei keturiasdešimt metų, iki pat mirties, S. Lozoraitis kuravo ir ėjo šefo pareigas Lietuvos diplomatinėje tarnyboje (LDT), kuri šiandien tarptautinės diplomatijos istorijoje laikoma unikaliu reiškiniu. Pasitelkdama diplomato veiklos faktus, knygos autorė pristato LDT ir paties S. Lozoraičio padėtį iš karto po Lietuvos okupacijos bei analizuoja paties šefo veikimo ribas ir galimybes sprendžiant diplomatų personalo ir pasiuntinybių bei konsulatų išsaugojimo klausimus per visą Lietuvos okupacijos laikotarpį.

Nuošalyje neliko ir epizodai apie santykius ir bendradarbiavimą tarp LDT šefo ir lietuvių išeivijos politinių grupių. Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo S. Lozoraičio privačios aplinkos detalės, asmeninės nuostatos, politiniai sprendimai, požiūriai į Lietuvos laisvės bylą ir į kovą už valstybės nepriklausomybės atstatymą sukuria iškilaus diplomato portretą.

Antroji renginyje pristatyta knyga – dr. Astos Petraitytės-Briedienės šaltinių publikacija „Lietuvių diplomatų korespondencija (1940–1945 m.)“. Ji buvo parengta remiantis diplomato Eduardo Turausko (1896–1966) archyve išlikusiais laiškais, telegramomis bei pranešimais, rašytais Antrojo pasaulinio karo metais arba iš karto po Lietuvos okupacijos. Diplomatų nerimas, svarstymai, nuomonės atsiskleidžia tiek vienos čia publikuojamos telegramos eilutėje, tiek itin slapto laiško nuorašuose. Knygoje publikuojami daugiau nei 250 įvairių archyvinių tekstų leidžia užčiuopti ano meto kasdienybės pulsą, viltį ir beviltiškumą, skausmą už savo prarastą Lietuvą.

Kviečiame žiūrėti Alvydo Vaitkevičiaus (a.vaitkevicius@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.