Pristatė jubiliejinį Kauno istorijos metraščio tomą

2785

Sausio 29-ąją VDU mažojoje salėje vyko diskusija „Kauno istorijos metraščio praeitis ir perspektyvos“ bei Kauno istorijos metraščio XV-ojo tomo sutiktuvės. Su pristatymu sutapo ilgamečio metraščio rengėjo prof. Zigmanto Kiaupos paskutinė darbo diena VDU.

Renginio dalyviai, istorikai, akademinės bendruomenės nariai ir svečiai nuoširdžiai padėkojo prof. Z. Kiaupai už ilgametį darbą, brandintas ir įgyvendintas idėjas, organizuotas Kauno miestui skirtas konferencijas ir Kauno istorijos metraštį.

Metraščio rengėjai diskusijoje pasidalino mintimis apie spalvingą leidinio istoriją, padėkojo prie jos prisidėjusiems ir pristatė naujausio tomo temas.

„Didžioji dalis XV-ojo tomo tekstų yra susijusi miesto akademiniu gyvenimu, studijomis, mokslu. Neatsitiktinai – prieš kurį laiką rengėme konferenciją, skirtą VDU 25-mečiui, kurios tema buvo Kauno akademinis gyvenimas. Metraštis daug dėmesio skiria universitetui mieste, bando pažvelgti į universitetą kaip pilietinės visuomenės židinį, nagrinėja universiteto padalinių istorijas“, – keleto straipsnių tyrinėjamas temas naujausiame leidinyje pristatė VDU Istorijos katedros profesorius dr. Jonas Vaičenonis.

9

Kauno istorija – svarbi ne tik Lietuvai

Vienas iš Kauno istorijos metraščio iniciatorių, ilgametis jo redakcinės kolegijos pirmininkas, istorikas prof. Zigmantas Kiaupa pasidžiaugė, kad paskutiniuose tomuose didžiausias dėmesys skiriamas laikinosios sostinės – tarpukario – laikotarpiui. Prof. Z. Kiaupos teigimu, tai svarbi ir reikšminga tema, ypač aktuali artėjant šimtmečiui nuo Vasario 16-osios, Valstybės atkūrimo dienos ir Kauno tapsmo laikinąja šalies sostine.

Profesorius pabrėžė, jog Kauno istorijos metraštis yra prasmingas ne tik vietiniame kontekste – miestas jau daug šimtmečių yra pastebimas tarptautiniu mastu, jo istorijos pažinimas turi platesnę reikšmę ne tik Lietuvai.

„Jau nuo viduramžių, ypač pasibaigus karams su Vokiečių ordinu, Kaunas buvo gana pastebimas organizmas vidurio ir Rytų Europoje. Kauno pirklių kontaktų arealai siekė nuo Nemuno aukštupių iki Gdansko, o jei įskaitant sausumą – ir Jiezną, ir dar toliau. Kauno savastis – tai ir regiono savastis“, – paaiškino prof. Z. Kiaupa.

Artėja ir kita sukaktis – 2022-aisiais minėsime Vytauto Didžiojo universiteto pirmtako, Lietuvos universiteto, įkūrimo šimtmetį. Prof. Zigmanto Kiaupos teigimu, šis įvykis taip pat nėra sietinas tik su mūsų šalimi.

„Buvusiose trijose imperijose, kurios sužlugo po I-ojo pasaulinio karo – Rusijos, Austrijos-Vengrijos ir Vokietijos – „ant žalios šaknies“, iš nieko, susikūrė keliolika universitetų, VDU giminaičių, brolių. Jie įsikūrė ir Gruzijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane – šalyse, kurios egzistavo vos 2-3 metus prieš jas užimant bolševikams, tačiau per tą laiką irgi suspėjo įkurti universitetus“, – istorines paraleles priminė mokslininkas.

1

Pirmieji žingsniai

Istorikas pripažino, kad Kauno istorijos metraštis jam, rengusiam šį leidinį beveik du dešimtmečius, yra labai svarbus ir asmeniškai. „Kauno istorijos metraštis mano gyvenime užėmė nemažai vietos nuo pat 1998-ųjų, kai parengėme pirmąjį tomą. Tuomet nebuvo jokios biurokratizacijos, neprašėme leidimų iš universiteto vadovybės, patys susirinkome ir susiorganizavome. Visai kaip naujausiame tome, pirmajame tarp autorių buvo ir profesūra, ir studentai – kai kurie iš jų sėdi greta manęs“, – pirmuosius metraščio žingsnius prisiminė istorikas.

Pradžioje redakcinę kolegiją sudarė istorikai Egidijus Aleksandravičius, Remigijus Civinskas, Zigmantas Kiaupa, Vytautas Levandauskas ir Aistė Morkūnaitė-Lazauskienė. Tarp pirmojo tomo autorių – ilgamečiai VDU Istorijos katedros darbuotojai, akademikai, mokslininkai: Liudas Glemža, Vitalija Kasperavičiūtė, Jonas Vaičenonis ir kiti. Tačiau pagal tematiką paklausiausias buvo ne pirmas, o ketvirtasis tomas, kuris buvo skirtas Romo Kalantos aukai. Pasak prof. Z. Kiaupos, šiandien šio tomo gauti kone neįmanoma, jo visas tiražas yra išpirktas.

Kauno istorijos metraštis neatsiejamas nuo Kauno istorijos konferencijos – jos pranešimai publikuojami ir metraštyje. Tikimasi, kad ateityje konferencija taps tarptautine, turint omenyje paties Kauno tarptautiškumą: miesto kaip prekybinio centro, Nemuno kaip vandens kelio reikšmę – dar nuo karų su kryžiuočiais, vandens mūšių Nemune iki žiemos uosto statybų Vilijampolėje 1917-aisiais.

Apie Kauno istorijos metraštį

Metraščio objektas – Kauno istorija nuo seniausių laikų iki mūsų dienų, visos miesto praeities ir dabarties sferos. Skelbiami Kaune vykdomų kompleksinių – istorikų, urbanistikos ir architektūros istorikų, filologų – tyrinėjimų rezultatai. Skelbiamų straipsnių autoriai yra VDU dėstytojai, studentai, Kauno ir Vilniaus mokslo institucijose dirbantys žmonės. Metraštis leidžiamas VDU leidykloje.

Pradėtas leisti 1998 m., toliau leidžiamas kiekvienais metais, apibendrinant mieste ir regione vykstančias istorijos mokslines konferencijas. Leidinys įsitvirtino Lietuvos mokslo pasaulyje, jame skelbiami istoriniai tyrinėjimai prisideda formuojant miestietišką tapatumą, išryškina kaunietišką savitumą. Metraščio tomus galima rasti ne tik miesto ar regiono, bet ir juose esančių mokyklų bibliotekose.

Daugiau informacijos

Apie prof. Zigmantą Kiaupą

1993 m. Zigmantas Kiaupa pradėjo dėstyti Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Nuo 2003 m. – VDU Istorijos katedros profesorius. Beveik nuo pirmųjų VDU atkūrimo metų įsijungė į Istorijos katedros organizavimą, pradėjo naujos akademinės istorijos mokyklos užuomazgas. 2009 m. jam suteiktas profesoriaus pedagoginis vardas.

Paskaitų metu veikia jo vadovaujamas Kauno istorijos seminaras, kuriame užsimezga naujos tyrinėjimų idėjos, duodančios peno paties profesoriaus inicijuotoms, kasmetinėms ir jau gražia tradicija tapusioms, daugiau nei dešimtmetį gyvuojančioms Kauno istorijos konferencijoms. Z. Kiaupos iniciatyva 2010 m. įsteigtas Kauno istorijos centras Vytauto Didžiojo universitete.

Per savo aktyvios mokslininko karjeros metus paskelbė per 150 mokslinių straipsnių Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir kitų šalių mokslinėje spaudoje, kurių daugiau nei penktadalis yra skirtas įvairiems Kauno miesto ir regiono tyrinėjimams.

Tačiau pasitraukdamas iš aktyvios akademinės veiklos profesorius Zigmantas Kiaupa pasižadėjo ir toliau tęsti kaunistikos tyrinėjimus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.