Prisimins svetimas kariuomenes Kaune

827

VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Kauno istorijos centras, tęsdamas Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją, gegužės 7–8 d. organizuos jau 19-ąją kasmetinę Kauno istorijos konferenciją, skirtą Kauno miesto vidaus gyvenimui karų ir okupacijų sąlygomis. Konferencijos problema pasirinkta atsižvelgiant į šimto metų sukaktį nuo 1915 m. rugpjūčio 3-5 d. įvykių, kai Pirmojo pasaulinio karo metais iš Kauno atsitraukusią Rusijos kariuomenę pakeitė Vokietijos kariuomenė. Norintys dalyvauti kviečiami užpildyti dalyvio anketas.

Svetimos kariuomenės Kaune šeimininkavo didžiąją miesto istorijos dalį. Dar XIV a. antroje pusėje Kauną trumpam buvo užėmusi Vokiečių ordino kariuomenė. Po daugiau nei du su puse amžiaus trukusios taikos, XVII a. viduryje šešerius metus mieste šeimininkavo Maskvos kariuomenė. Šiaurės karo metais Kauną nusiaubė Švedijos kariuomenė. XVIII a. pirmoje pusėje keletą kartų per miestą pražygiavo Rusijos imperijos kariuomenė. Jos daliniai apsistojo Kaune dar iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Nuo 1795 m. Rusijos imperijos kariuomenės daliniai tapo sudėtine ir kone neatskiriama miesto vidaus gyvenimo dalimi. Rusijos kariuomenės nebuvo Kaune tik per pusmetį trukusį nesėkmingą 1812 m. Didžiosios Armijos žygį į Rusijos imperijos gilumą bei 1831 m. sukilimo laikotarpį, sukilėliams trumpam perėmus valdžią. Dar didesniam Rusijos kariuomenės pozicijų sustiprėjimui miesto gyvenime išskirtinės svarbos turėjo Kauno tvirtovės statybos. Pirmojo pasaulinio karo metais Rusijos kariuomenę iš Kauno išstūmė Vokietijos kariuomenė. Lietuvos Nepriklausomybės saulėlydyje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. į Kauną įžengė Sovietų sąjungos kariuomenė, kurią 1941 m. pakeitė nacistinės Vokietijos kariuomenė, o 1944 m. atgal sugrįžo Raudonoji armija. Sovietinė kariuomenė iš Lietuvos galutinai buvo išvesta 1993 metais.

Konferencijos tikslas – analizuoti, aiškintis ir diskutuoti, kaip įvairiais laikotarpiais Kauno miesto urbanistinę, architektūrinę, ekonominę, socialinę, kultūrinę raidą paveikė svetimos kariuomenės; kokią įtaką jos turėjo pokyčiams miesto visuomenės struktūroje, urbanistinėje erdvėje, kasdieniniame gyvenime.

Kviečiame visus tyrinėtojus (etnologus, istorikus, lingvistus, menotyrininkus, paveldosaugininkus, sociologus) pristatyti mokslinius pranešimus Kauno istorijos temomis, dėmesį sutelkiant į Kauno vidaus gyvenimą, visuomenę, gyventojų likimus karo metais bei okupacinių režimų sąlygomis, miesto urbanistinės erdvės perplanavimus, perstatymus ir pervadinimus. Tyrimų arealas gali apimti ne tik patį Kauno miestą, bet ir jo apylinkes.

Pranešimų temas ir jų santraukas kartu su konferencijos anketa prašome siųsti į Kauno istorijos centrą (el. paštas i.puidokiene@hmf.vdu.lt, K. Donelaičio g. 52, LT – 44244).

Dalyvio anketa

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.