Patvirtintos pirmosios lietuviškos spanguolės veislės

1341

Tarptautiniai ekspertai nuodugniai ištyrė Lietuvoje surinktų spanguolių pavyzdžius ir patvirtino juos kaip pirmąsias mūsų šalyje išvestas paprastosios spanguolės veisles. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kauno botanikos sodo išvestos penkios naujos spanguolių veislės buvo oficialiai ištirtos Lenkijos Centrinėje naudojamųjų augalų veislių bandymų tarnyboje (COBORU).

Į Lenkiją buvo išsiųsti penki klonai, išskirtiniai augalų pavyzdžiai, pasirinkti iš daugiau nei šimto pavyzdžių, esančių VDU Kauno botanikos sodo Pomologinių kolekcijų sektoriaus spanguolių kolekcijoje. Ši kolekcija yra unikali ir didžiausia tokia ne tik Lietuvoje, bet ir artimiausiose Europos šalyse – jos pavyzdžius botanikos sodo mokslininkai per du dešimtmečius surinko šalies aukštapelkėse: Žuvinto, Čepkelių, Kamanų rezervatuose, Velniabalės pelkėje Zarasų rajone, Gervėčių pelkėje Utenos rajone ir kitose vietose. Šiai kolekcijai dar 2008 m. yra suteiktas Lietuvos Nacionalinių augalų genetinių išteklių kolekcijos statusas.

Lenkijoje ekspertai ištyrė ir patvirtino penkias spanguolių veisles: „Reda“, „Vita“, „Amalva“, „Žuvinta“ ir „Vaiva“. Lietuviškų spanguolių autoriai – VDU Kauno botanikos sodo mokslininkai: prof. dr. habil. Remigijus Daubaras ir dr. Laima Česonienė. Daug darbo prižiūrint spanguolių kolekcijos augalus įdėjo Pomologinių kolekcijų sektoriaus kuratorės Ilona Klimavičiūtė, Agnė Grigaliūnienė ir Vaiva Ašmonienė.

„Siekiant įteisinti naujas veisles, yra privalu praeiti tarptautinį patikrinimą, kurį vykdo centralizuoti centrai Europoje. Mūsų spanguoles patvirtino centras Lenkijoje – jame mažiausiai ketverius metus augalai yra tiriami, vertinami pagal išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo kriterijus“, – pasakoja VDU Kauno botanikos sodo mokslininkas, profesorius dr. habil. Remigijus Daubaras.

Pasak tyrėjų, lyginant Lietuvoje jau gana paplitusias ir sodininkams gerai žinomas amerikietiškas spanguoles ir lietuviškas veisles galima teigti, kad jų pagrindinių biologiškai aktyvių medžiagų (cukrų, antocianinų, organinių rūgščių) kiekiai mažai skiriasi, tačiau lietuviškos veislės pasižymi išskirtinėmis skonio savybėmis  ir didesniais aromatinių medžiagų kiekiais.

„Liaudies medicina jau seniai pripažįsta spanguolę ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistinį augalą, nes ji turi organinių rūgščių, tokių kaip benzoinė rūgštis, kuri naikina bakterijas – būtent jos dėka spanguolę galima konservuoti nenaudojant cukraus. Jos taip pat turi kitų junginių, pasižyminčių priešvėžinėmis, antioksidacinėmis savybėmis, tinka ir peršalimui gydyti – tai tikrai vertinga uoga“, – apibendrina VDU Kauno botanikos sodo mokslininkė dr. Laima Česonienė.

Botanikos sodo atstovai, kurie ilgus metus praleido tirdami spanguoles, džiaugiasi, kad jų atliekamas darbas buvo ne tik moksliškai naudingas, bet ir suteikė realių, praktikoje pritaikomų galimybių ūkininkams, uogų augintojams mėgėjams. Lietuviškos spanguolių veislės pasižymi dideliu derlingumu ir viename kvadratiniame metre vidutiniškai užaugina nuo 1,5 iki 2,8 kilogramo uogų (apie 3-4 l/m2). Vienos uogos svoris svyruoja nuo 0,8 iki 1,1 gramo.

„Pavyzdžiui, amerikietiškos spanguolės yra auginamos didelėse pramoninėse plantacijose ir puikiai tinka perdirbimui. Tuo tarpu mūsų lietuviškų veislių uogos pasižymi ypatingu aromatu ir tikrai gali būti labai paklausios konditerijoje, desertuose – skonių skirtumas bus tikrai juntamas“, – paaiškino prof. R. Daubaras.

Anot mokslininkų, Pomologijos sektoriaus sukurtos unikalios kolekcijos yra ne tik puiki mokslinių tyrimų bazė, bet leidžia ir toliau dirbti tokiu principu – ieškoti mokslo pritaikymo praktikoje, kurti veisles, kurios vėliau gali atsidurti ūkininkų soduose.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.