Parodoje – radiniai iš signataro J. Šaulio asmeninio archyvo JAV

345

VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 3 a.) eksponuojama paroda „Nuo 1917 m. rugsėjo mėnesio Lietuvių konferencijos Vilniuje iki Lietuvos pripažinimo 1918 m. kovo mėnesį“. Joje  VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesniosios mokslo darbuotojos Rasos Zozaitės radiniai, kuriuos ji parsivežė iš Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo, Nepriklausomybės Akto signataro, filosofijos daktaro Jurgio Šaulio asmeninio archyvo Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Šių metų sausio pabaigoje ir vasario pradžioje, prof. L. Mažyliui lankantis lietuvių bendruomenėse JAV, apie saugomus J. Šaulio dokumentus prasitarė tarpukaryje Lietuvos kanceliarijos vadovo pareigas ėjusio Vinco Mašalaičio sūnus Putinas Mašalaitis. Dėl mano turimos patirties dirbant archyvuose ir profesoriaus laiko stokos,  prof. L. Mažylis nusprendė mane nusiųsti savaitei į JAV, dirbti su J. Šaulio dokumentais“, – pristato radinių ir parodos autorė R. Zozaitė. Pasak mokslo darbuotojos, šie dokumentai svarbūs tuo, kad papildo medžiagą apie Lietuvos Tarybos veiklą. „Parodoje yra pristatomi nagrinėti dokumentų projektai, susiję su nepriklausomybės paskelbimu, iš kurių galima sekti, kaip jie keitėsi iki galutinio priimto varianto“, – pasakoja R. Zozaitė.

Paroda yra skiriama Lietuvos valstybingumo istorijos diskursui, kurios pagrindas yra dokumentų fotokopijos iš asmeninio dr. Jurgio Šaulio archyvo, esančio JAV. Dr. Jurgis Šaulys – 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Tarybos narys, diplomatas. Signataro archyve yra saugomi įvairūs dokumentai, liudijantys ne tik apie jo asmeninį gyvenimą, mokslą bei visuomeninį darbą, bet ir veiklą Lietuvos Taryboje jos gyvavimo laikotarpiu.  Visuomenei pristatyti buvo atrinkti Lietuvos valstybingumo kelią bylojantys  dokumentai, pavyzdžiui, 1918 m. Lietuvos nepriklausomybės deklaracijos notifikacijos Rusijai projektas (dvikalbis – lietuviškas ir vokiškas), Vokietijos kanclerio Georgo von Hertlingo reakcija į Vasario 16-osios Aktą. 

Paroda skiriama visiems, besidomintiems Lietuvos nepriklausomybės istorija 1917-1918 m. Ekspoziciją aplankyti galima iki balandžio 27 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.