N. Jarošenko: sociologija – norintiems vystyti asmenybę

1207

Vytauto Didžiojo universiteto sociologijos doktorantė Živilė Kėrytė pakalbino VDU Sociologijos katedros absolventę, Sheffieldo universiteto (Didžioji Britanija) sociologijos doktorantę Nataliją Jarošenko apie jos pasirinktą discipliną, studijų prisiminimus ir sociologų vaidmenį visuomenėje.

Natalija, ar gali trumpai papasakoti, kaip pasirinkai sociologiją? Ar po mokyklos baigimo žinojai, kur stosi, ką nori studijuoti?
Mane visada traukė socialiniai mokslai. Pasirinkau VDU, nes mane sudomino studijos, kurios tuo metu vadinosi „Psichologija ir sociologija“. Nusprendžiau, kad bus naudinga sužinoti apie dvi skirtingas sritis ir pasirinkti tą, kuri mane labiau domina. Per pirmus dvejus metus aš supratau, kad mano širdis ir protas linksta prie sociologijos. Sociologija atidarė duris tarsi į naują pasaulį, sugriovė kai kuriuos stereotipus. Be abejo, pats pasirinkimas buvo susijęs ne tik su naujų žinių patrauklumu, bet ir su sociologijos katedros dėstytojų kolektyvu. Labai gerai atsimenu savo bakalauro studijas – ne tik dėl įgytų žinių, bet ir dėl charizmatiško dėstytojų kolektyvo. Tie žmonės, tos didžios šaunios asmenybės, giliai įstrigo į mano širdį. Jų dėstymo stilius buvo tam tikra prasme unikalus. Jie parodė, kad galima pateikti žinias įdomiu ir netradiciniu būdu. Mano susidomėjimas akademine veikla būtent ir išsivystė bakalauro studijų metu. Yra toks posakis „Paragavus žinių vaisiaus – neįmanoma sugrįžti atgal“, būtent tai ir įvyko. Išmokau žiūrėti į pasaulį per tam tikrą kritišką sociologinę prizmę ir tiesiog nebebuvo kito kelio atgal, dėl to ir likau šitoje sferoje.
Aš pati dažnai pagalvoju apie studijų metu išugdytą kritinį mąstymą. Noriu paklausti Tavęs, kaip manai, kuo jis padeda ir kuo trukdo gyvenime?
Čia ir geras, ir sudėtingas klausimas. Manau, kritinis mąstymas – tai vienintelis sociologui liekantis mąstymo būdas. Žinoma, jis padeda kiekvienoje gyvenimo srityje: tiek skaitant laikraščius, tiek žiūrint televiziją, tiek bendraujant su aplinkiniais. Jis įgalina žmogų pažiūrėti į problemą iš įvairių pusių ir pamatyti, suprasti, kaip tam tikrą problemą interpretuoji ne tik tu pats (atskiriant objektyvius ir subjektyvius motyvus), bet ir tave supantys žmonės. Ir būtent tai padeda surasti bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis. <....> O trūkumas yra tas, kad, kai išsiugdai kritinį mąstymą kaip sociologas, tarsi prisiimi misiją platinti tą mąstymą ir šviesti žmones, bandydamas jiems parodyti kitas problemų puses, kitokias galimas interpretacijas.
Natalija, ar galėtum plačiau papasakoti apie savo disertacijos temą ir Lietuvoje atliktą tyrimą?
Disertacijos tyrimui pasirinkau skurstančių dirbančių žmonių tematiką. Nors skurdas ir darbas ilgą laiką buvo vertinami kaip visiškai nesuderinami reiškiniai, Europos Sąjungos mastu jau pripažįstama, kad darbas ne visada gali apsaugoti nuo skurdo. Tačiau Lietuvoje apie šią problemą kalbėti vis dar vengiama. Būtent diskusijos ir informacijos ribotumas Lietuvoje ir paskatino mano susidomėjimą šia tema. Taip pat norėjosi sugriauti tam tikrus stereotipus, kuriuos mes kaip visuomenė susiformavome apie skurdą, ir parodyti kitą šio fenomeno pusę. Parodyti, kad didžiausia šios problemos priežastis – ne kažkokie individualistiniai žmonių bruožai, kaip priimta manyti, bet būtent struktūriniai faktoriai. Savo darbu aš noriu pasakyti, kad mūsų įsivaizdavimas apie skurde gyvenančius žmones nebūtinai atitinka realybę. Stereotipų griovimas ir kalbėjimas nepatogiomis temomis yra labai svarbi mano darbo dalis. Dabartinėje politinėje erdvėje Lietuvoje labai populiaru sakyti, kad žmonės skursta dėl asmenybinių charakteristikų, tarkim dėl gausaus vaikų skaičiaus, tingėjimo dirbti ir t. t. Bet iš tikrųjų mano tyrimas parodė, kad tokie stereotipai visiškai neatitinka tikrovės, nes visi tyrime dalyvavę žmonės buvo labai darbštūs, dirbo daugiau nei įprasta ir jų šeiminė padėtis niekuo nesiskyrė nuo standartinės Lietuvos šeimos.
Kaip manai, ką sociologas gali nuveikti visuomenėje? Ir kaip jis gali būti naudingas visuomenei nepriklausomai nuo profesinės srities, kurioje dirba?
Manau, kad sociologas turėtų keisti diskursą Lietuvoje. Kaip sociologai, mes turėtume keisti nusistovėjusias, bet nebūtinai tikrovę atitinkančias, nuostatas ir stereotipus. Mes turime nebijoti kalbėti temomis, apie kurias dažniausiai nekalbama, nes jos neatitinka populiariosios nuomonės. Galvoju, kad sociologas turi kelti tuos nepatogius klausimus ir kalbėti nepatogiomis temomis, tam, kad mes galėtume išsklaidyti populiarius, bet nebūtinai realybę atitinkančius, mitus. Sociologija turi potencialą būti kaitos ir progreso varikliu. Sociologas gali prisidėti prie politinio ir socialinio vystymosi Lietuvoje. Ir žinoma, nepriklausomai nuo profesinės srities, savo žinių dėka mes visi galime prisidėti prie Lietuvos visuomenės gerbūvio augimo per solidarumo skatinimą./dd>

Kam patartum studijuoti sociologiją? Kokius žmones tai gali patraukti ir sudominti?
Aš nuoširdžiai manau, kad sociologija yra viena iš geriausių disciplinų asmenybei vystyti. Žmonės, kurie siekia vystytis kaip asmenybės, kurie nori atrasti ir suprasti save, suprasti juos supančią visuomenę ir savo vietą joje, turėtų stoti į sociologiją. Žingeidūs žmonės, kurie siekia suprasti pasaulį ir galbūt užduoda daug klausimų, bet ne visuomet gauna patenkinančius atsakymus iš juos supančių žmonių.
Ką pasakytum tiems, kurie bijo stoti į sociologiją, nes nežino, ar įgytas žinias galės pritaikyti darbo rinkoje?
Manau, kad sociologinė prizmė yra labai patraukli dabartinei darbo rinkai, kuri yra orientuota į kūrybiškus žmones, žinančius, ko jie nori, kas jie yra. Tai žmonės, kurie gali išspręsti bet kokią problemą kūrybiškai ir kitaip nei didžioji visuomenės dalis. Manau, kad būtent sociologija ir suteikia tą originalaus mąstymo struktūrą, kuri dabartinėje rinkoje yra labai vertinama. Nes kai tu eini į pokalbį dėl darbo, darbdavys būtent ir ieško žmogaus, kuris išsiskirtų iš kitų, pasižymėtų kažkokiomis savitomis savybėmis ir įdomia mąstymo struktūra. Ir būtent sociologas puikiai atitinka šiuos pageidavimus.
Kokius atsiminimus gali papasakoti apie VDU Sociologijos katedrą?
Pradėkime nuo to, kad neseniai buvome susitikę su kursiokais iš bakalauro studijų laikų. Tikrai ne vienas kursiokas pasakė, kad jiems bakalauro studijos buvo gražiausias jų gyvenimo metas ir aš su tuo visiškai sutinku. Sociologijos katedra man asocijuojasi tiek su žiniomis, originalumu, kūrybiškumu, tiek su šilta aplinka. Dėstytojai mums buvo kaip tam tikri „dievukai“, tie žmonės, į kuriuos tu norėtum orientuotis, kurie tau suteikia idealų standartą, iki kurio pats norėtum augti. Būti aplinkoje tarp žmonių, kurie tave žavi, yra labai retas, bet labai apdovanojantis patyrimas. Tikriausiai čia kiekvienas studentas galėtų pasakyti, kad ne kiekvieną dieną eidamas į paskaitą tu džiaugiesi pamatęs tam tikrą dėstytoją arba noriai klausaisi, ką sako dėstytojas. Sociologijos katedroje dauguma dėstytojų stimuliavo tą aplinką, norėjosi eiti į paskaitas ir klausytis, ką jie sako. <....> Beje, dar vienas aspektas. Per savo doktorantūros studijas Jungtinėje Karalystėje turėjau galimybę dėstyti bakalauro studentams ir esu susipažinusi su jų programa, tad noriu pažymėti, kad VDU Sociologijos katedros bakalauro programa tikrai atitinka labai aukštus standartus ir gali varžytis tarptautinėje rinkoje. Aš iki šiol sėkmingai naudojuosi įgūdžiais, įgytais per savo bakalauro studijas VDU.
Dėkojame už interviu!

Kalbėjosi VDU sociologijos doktorantė Živilė Kėrytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.