Muzikuojančiam VDU studentui kūryba – didžiausias stimulas

2057

Marijampolietis hip-hop muzikos atlikėjas Deividas Stankevičius praėjusiais metais atvyko į VDU studijuoti teisės. Studentas pats kuria tekstus, prodiusuoja muziką ir yra pripažįstamas Lietuvos hip-hop muzikos pasaulyje bei jaunimo rate. Kviečiame  sužinoti šiek tiek daugiau apie jaunąjį kūrėją, daugeliui atpažįstamą pseudonimu Granitaz.

Kristina Liutkutė, kristina.liutkute@fc.vdu.lt

Deividai, papasakok šiek tiek apie save. Iš kur esi kilęs, kur mokeisi?

Gimiau Marijampolėje, ten ir gyvenau, kol neįstojau į VDU. Baigiau „Sūduvos“ gimnaziją, kur pradėjau domėtis muzika. Taip pat daug laiko skirdavau sportui, teko išmėginti apie 10 įvairių būrelių. Paskutiniu metu daug mokiausi, nes norėjau įstoti į teisę VDU. Galbūt būčiau buvęs geras filologas, norėjau studijuoti Lietuvių filologiją ir reklamą VU, tačiau mano konkursinis balas buvo per žemas šiai specialybei. Aš nenusivyliau, kaip tik džiaugiuosi, kad esu čia, VDU.

Kada pradėjai kurti? Ar kurdamas žinojai, jog tavo eilės taps dainomis?

Kurti pradėjau 2005 m., buvau 15 metų, kai susidomėjau hip-hop muzika. Dainas įrašydavau namie ir leisdavau paklausyti tik draugams. 2007 metų pabaigoje pirmą kartą apsilankiau įrašų studijoje, įrašiau savo pirmą dainą, kurią nedelsdamas nusiunčiau į radiją. Netrukus mano pirmoji daina taip išpopuliarėjo, jog pasiekė aukščiausią įvertinimą. Iš pradžių, kaip minėjau, susidomėjau muzika ir tada pradėjau kurti, tad žinojau, jog mano sukurtos eilės taps dainomis.

Kiek esi sukūręs eilių, kurios tapo dainomis?

Esu sukūręs keliolika dainų, kurios yra pripažintos visuomenės. Kodėl tiek mažai? Nes vertinu kokybę, dirbu koncentruotai ir išbaigtai. Taip pat esu sukūręs apie 30 instrumentinių kūrinių kitoms muzikos grupėms ir atlikėjams. Vieną eilėraštį galiu rašyti net kelis mėnesius: rašau tik tada, kai jaučiu, jog galiu kažką gero sukurti.

Kur tavo eilės, dainos yra talpinamos?

Atskiro internetinio tinklalapio neturiu, nors ateityje yra planų sukurti oficialią svetainę. Visą informaciją apie mane galima rasti socialiniame tinklapyje Facebook: ten – mano koncertų video įrašai, dainos, nuotraukos ir kita informacija.

Kaip keičiasi visuomenės požiūris į tavo dainas, kūrybą ir apskritai hip-hop stiliaus muziką? O ar pats jauti skirtumą tarp dainų, sukurtų kūrybos pradžioje ir dabar?

Anksčiau mano dainas grodavo tik hip-hop muzikos stiliaus radijuje, tačiau dabar mano kuriamų dainų daugiau ar mažiau galima išgirsti visuose radijuose. Žinoma, mano dainos labai pakito, jų turinys tapo žymiai brandesnis nei pirmaisiais kūrybos metais. Net dabar pirmi mano kūriniai skamba juokingai: pats neklausau ir neleidžiu niekam klausytis. (Šypsosi)

Gal galėtum pasakyti, kokiomis temomis kuri eiles? Kas daro įtaką tokiam temų pasirinkimui?

Mano kuriamų tekstų tematika yra įvairi – nuo meilės iki socialinių problemų. Kodėl kuriu įvairiomis temomis? Kuriu tai, kas man aktualu, taip išsakau savo požiūrį, asmeniškai išgyvenu tai, apie ką rašau.

Kodėl pasirinkai būtent hip-hop muzikos stilių? Kuo jis tau artimas?

Maždaug prieš 10 metų, kai tuomet hip-hop muzika buvo populiari, ir susidomėjau šiuo stiliumi. Taip pat prie hip-hop muzikos mane atvedė breiko šokiai, piešimas graffiti, draugų būrys. Apskritai hip-hop muzikos dainų tekstai visada turi prasmę. Mokytis galėjau ne tik iš knygų, bet ir iš dainų, iš muzikos.

Gal galėtum paaiškinti, ką reiškia tavo pseudonimas Granitaz? Kodėl būtent taip pasivadinai?

Iš pradžių, kai sugalvojau šį pavadinimą, jis neturėjo jokios prasmės. Tačiau vėliau juk reikėjo kažkaip paaiškinti, kodėl būtent Granitaz. Tada jau gimė ir prasmė. Apskritai granitas – tai uoliena, randama po žeme, tačiau ji išlenda į žemės paviršių, į dienos šviesą. Taip ir mano kuriama muzika – vieną dieną aš ir mano kuriama muzika išlįsime iš po žemių į dienos šviesą, į viešumą.

Ar manai, jog esi populiarus? Ar Kaune jau radai savo muzikos gerbėjų? O ar marijampoliečiai tavęs nepamiršo?

Visada turiu savo klausytojų ratą, kurie lankosi koncertuose, seka naujienas. Dauguma gerbėjų yra vilniečiai, kauniečių dar nedaug, marijampoliečių taip pat ne dauguma (kaip rodo Facebook išklotinė), tačiau dėmesiu tikrai nesiskundžiu.

Ar kuri tik todėl, kad tai tau teikia džiaugsmą? O galbūt tai, kuo užsiimi, yra pelninga?

Nemažą dalį savo pajamų išleidžiu įrašų studijoje, kai noriu profesionaliai įrašyti savo dainas. Pačioje pradžioje pačiam reikėjo nemažai investuoti, bet dabar tai jau atsipirko su kaupu. Man kūryba yra didžiausias stimulas, o gauti pinigai – galimybė pasiekti daugiau.

Kodėl pasirinkai teisės studijas būtent VDU? Ar esi patenkintas universitetu ir studijomis? Ar kūryba netrukdo mokslui? O gal reikėtų sakyti atvirkščiai – ar mokslas netrukdo kūrybai?

Studijuoti teisę buvo mano svajonė, apie kurią mąsčiau 10 metų. Labai džiaugiuosi, jog mano svajonė išsipildė, džiaugiuosi, jog studijuoju tai, kas man patinka. VDU – man labiausiai priimtinas universitetas, kuriame akcentuojamas liberalumas, kitoks požiūris į studijas. Apskritai Kaunas man yra pažįstamas miestas, čia turiu daug draugų. Na, tiesą pasakius, mokslas man svarbiau nei kūryba. Jai visada atsiras laiko, tačiau mokytis reikia dabar, kad nesugadinčiau savo 10 metų gvildentos svajonės. Manau, kad šiuo metu kaip niekada puikiai sugebu suderinti ir mokslą, ir kūrybą.

Ar VDU randi kur parodyti savo talentą? Kaip reaguoja bendrakursiai?

Teko lankytis VDU radijuje, kur taip pat daviau interviu, laidos klausytojai turėjo galimybę susipažinti tiek su manimi, tiek su mano kuriama muzika. Na, o bendrakursiai, su kuriais iš tų 300 būsimų teisininkų teko pabendrauti, labai pozityviai nusiteikę, visada palaiko ir džiaugiasi mano sėkme.

Ko palinkėtum VDU studentams, o ypač tiems, kas nedrįsta parodyti savo talento?

Norėčiau palinkėti, visų pirma, nugalėti savo baimes, nebijoti pasirodyti ir visada žinoti, jog jei nepavyko vieną kartą, visada pavyks kitą.

Ištrauka iš dainos „Aš tikiu“

Tikėjimas tai ne religija,
Kur kas daugiau nei žodžiai spalvotoje knygoje,
Kur kas daugiau nei telpa į tavas rankas,
Kažkas, kas verčia į priekį eiti svajones.
Tikėjo jie, tikėjom mes, o liko kas?
Auksinėj dykumoj nuleido jie rankas,
Tikėjimas išliko, vargios šypsenos šaltais veidais vis lipo,
O jiems tai tiko, o jiems patiko.
Gyventi su viltim, tikėti į rytojų,
Tikėti viens į kitą, į pragarą ar rojų,
Tikėt bet kuo, bet tiktai tuo, kad tikra,
Ką galima paliest arba stebėt pro stiklą.

Matote, koks šaunus yra VDU pirmakursis Deividas Stankevičius – Granitaz. Esu tikra, jog mūsų universiteto kampuose yra dar daug gabių studentų, kurie, kaip tas granitas, nedrįsta išlįsti iš po žemių ir parodyti studijuojančiai liaudžiai to, ką kuria.

VDU.lt redakcija ištrina neetiškus komentarus. Kviečiame apie juos pranešti paspaudus netinkamo komentaro ikoną arba el. paštu webmaster@vkt.vdu.lt. Iš anksto dėkojame!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.