Mokslo potencialas: kaip vyriausybei nepridurniuoti?

646 1

Prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas,  Aukštojo mokslo tarybos narys

Naujoji valdančioji dauguma, pirmiausia valstiečių ir žaliųjų sąjungos asmenyje, daug kartų kartojo, kad vienu svarbiausių jos prioritetų bus švietimo ir mokslo politika. Tačiau ką nors darant bet kurioje srityje, būtina įvertinti tai, kas yra gerai, ką reikia pataisyti, ir galiausiai, ko reikia, galbūt, atsisakyti.  Visais atvejais pradžioje pirmasis žingsnis yra esamos situacijos analizė. Ji turi būti objektyvi, nešališka, detali ir patikima.

Tiesą sakant, ir A. Butkevičiaus vyriausybė nuo 2016 m. pradžios svarstė mokslo ir studijų kokybės gerinimo,  mokslo ir studijų institucijų išteklių konsolidavimo koncepcijas. Buvusios kadencijos Seimas rugsėjo mėnesį dar suspėjo patvirtinti Lietuvos mokslo politikos ir inovacijų politikos kaitos gaires, kur numatyta konsoliduoti mokslo ir studijų institucijų potencialą. Tik prieš ką nors konsoliduojant labai vertinga žinoti – kas ir kaip yra konsoliduotina?

Tam šiais laikais reikia duomenimis ir įrodymais pagrįstos analizės. O ir madinga tokią turėti. Ar tokios turime? Bent pretendentų į ją yra. 2014- 2015 m. buvo atliekamas palyginamasis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų potencialo tyrimas Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centrui (MOSTA) pasitelkus net tarptautinius ekspertus. Iš jo 2016 m. atsirado MOSTA mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė. Dabar šio tyrimo rezultatai dažnai pristatomi kaip pagrindas galimiems/būsimiems mokslo ir studijų politikos sprendimams.

Kaip teigia šio tyrimo vykdytojai, atskiro universiteto vertinimui naudoti net 128 rodikliai iš 11 šaltinių. Bendrai konkretaus universiteto vykdomoms studijų sritims priskirtos spalvos pagal potencialo lygį, t.y. jei buvo surenkama mažiau nei 45 proc. galimų balų – raudona, 45-65 – geltona, 65 ir daugiau – žalia. Toliau paskaičiuotas bendras universiteto balas kaip svertinis sričių balų (pagal studentų skaičių) ir bendrųjų universiteto balų vidurkis. Tad potencialo analizės metodika buvo daugiakriterinė, lyg ir visapusiška. Bent iš pirmo žvilgsnio.

Tačiau įdėmiau pažvelkime į šios mokslo ir studijų institucijų potencialo analizės rezultatus.

Pagal ją aukščiausio lygio ir didžiausią potencialą Lietuvoje turi ir pati žaliausia spalva dega Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (jo bendras balas- 69). Jei pagal sveiką protą manėte, kad turėtų pirmauti Vilniaus universitetas, tai galvokite iš naujo. Nors dar Volteras yra pastebėjęs, kad sveikas protas nėra toks dažnas [dalykas] (angl. common sense is not so common).

Vilniaus universitetas su 62 balais dalijasi antra ir trečia vieta su ISM vadybos ir ekonomikos universitetu. Sulyginti VU ir ISM , kai pirmasis yra klasikinis ir, ko gero, labiausiai Lietuvoje studijas mokslu grindžiantis universitetas, su ISM, kuris yra siaurai specializuota verslo mokykla su daugiau nei 10 kartų mažesniu studentų skaičiumi nei VU, nors neabejotinai geriausia privati aukštoji mokykla, yra šiek tiek per daug. Jei jau lyginame, tai objektai turėtų būti tarpusavyje palyginami. VU ir ISM paprasčiausiai priklauso skirtingoms universitetų klasėms: pirmas yra klasikinis, o antrasis – studijų universitetas. Jau minėtas LSMU taip pat dėl to, kad jis specializuotas universitetas, neturėtų būti lyginamas su daug įvairesniais pagal studijų sričių skaičių Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos, Klaipėdos ar Šiaulių universitetais, kur galima rasti net 5 studijų kryptis: socialiniai, humanitariniai, technologiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai. Ir LSMU nelyginamas net su Mykolo Riomerio, Lietuvos edukologijos universitetais, nes juose yra 3- 4 studijų sritys.

dsc_6723

Tolesnes vietas bet jau su geltona spalva, manykite, kad mažiau konkurencingi, užima VGTU (58 balai), KTU (52), ASU (51) ir privatus su vos apie 500 studentų LCC tarptautinis universitetas (iš esmės turintis tik socialinių mokslų programas ir jokių rimtesnių tyrimų nevykdantis), toliau Lietuvos sporto universitetas (49) ir VDU (46). Tačiau čia vėl labai skirtingi universitetai ir pagal studijų kryptis, jų skaičių, savo dydį. Galima būti dar vardinti tuos universitetus, kuriems dega raudona šviesa. Anie tai aiškiai be potencialo…. Bet esmė, kad toje mokslo ir studijų potencialo analizėje lyginami sunkiai palyginami dalykai, o jos rezultatai daugiau nei keisti.

Dar „įdomesnių“ atradimų yra, kai universitetų potencialas matuojamas pagal penkias studijų kryptis: socialiniai, humanitariniai, technologiniai, biomedicinos ir fiziniai mokslai.

Socialiniuose moksluose lyderiais tampa (net intrigos nebėra!) ISM ir VGTU – kiekvienas su 62 balais, VU gauna 56 potencialo balus, t.y. beveik tiek, kiek LCC su 53 balais. Humanitarinių mokslų ir studijų srityje lyg ir turime sveiko proto blyksnį, nes pirmauja VU su 49 balais, bet toliau vėl „netikėtumas“ yra VGTU kaip antras humanitarinio potencialo universitetas su 41 balu. Technologinių mokslų srityje siurprizai tęsiasi. Juose, pasirodo, aiškiai pirmauja Vilniaus universitetas (77 balai), o KTU (59) ir VGTU (58) ženkliai atsilikę.

Laikas sustoti, nes „įrodymų“ arba rašymo šakėmis ant vandens apie mokslo ir studijų potencialą minėtame tyrime daugiau nei reikia (pagaliau skaitytojai patys gali analizuoti pridėtą paveikslą). Apibendrinimas elementarus: tokia analizė yra klystkelis tik su dabar populiaria pretenzija į profesionalumą. Svarbiau yra kita, kad pagal tokio „tyrimo“ rezultatus jokių duomenimis pagrįstų sprendimų priimti negalima.

Kaip rasti kelią iš šios iškreiptų veidrodžių karalystės? Vienas būdas yra atlikti naują ir pilnavertį mokslo ir studijų institucijų potencialo tyrimą. Kitas kelias – tai pasinaudoti jau esamais labiau patikimais duomenims potencialo vertinimui, nes sprendimai nelaukia. Apie ką kalbama? Apie Lietuvos mokslo tarybos kas trejus metus atliekamą Lietuvos mokslo ir studijų institucijų mokslo ir meno darbų bei tyrimų projektų vertinimą. Paskutinis toks vertinimas apėmė 2012- 2014 metus. Kad šis mokslo potencialo vertinimas daug geriau atspindi tikrovę ir yra aiškiai objektyvesnis, galima iliustruoti 2012- 2014 metų rezultatais humanitariniuose ir socialiniuose moksluose.

Humanitarinių mokslų srityje aukščiausi mokslingumo rodikliai buvo Vilniaus universitete, o antroje vietoje yra Vytauto Didžiojo universitetas. Toliau rikiavosi, bet stipriai konkuruodami tarpusavyje, Lietuvos edukologijos ir Klaipėdos universitetai, o nuo jų nedaug atsiliko Vilniaus dailės ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Socialiniuose moksluose pagal kiekybinius mokslo darbų rodiklius pirmoje vietoje buvo tai Vilniaus, tai Mykolo Riomerio universitetas, bet pagal kokybinį mokslingumo vertinimą pirmavo Vilniaus universitetas. Pirmajame trejete yra VDU, bet su juo varžėsi dar keli universitetai- Kauno technologijos, Klaipėdos, Lietuvos edukologijos, o Šiaulių lenkė Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Beje, VGTU, kuris pirmauja socialiniuose moksluose pagal MOSTA, yra netoli pirmo dešimtuko pabaigos pagal gaunamą vadinamų mokslo taškų skaičių, o ISM atsiduria antro dešimtuko viduryje. Irgi logiška.

Tie, kas (politikų tarp tokių yra mažai) bent kiek giliau žino Lietuvos mokslo ir studijų būklę, vienareikšmiškai labiau pasitikės Lietuvos mokslo tarybos atliktais mokslingumo vertinimais. Jie iš esmės parodo, kas yra kas Lietuvos mokslo ir studijų pasaulyje. Gal su tam tikrais trūkumais, bet kaip atskaitos taškas net itin svarbiems sprendimams gali būti naudojami. Beje, pagal juos ir dabar mokslo ir studijų institucijoms yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai.  Jei šių vertinimų neužtenka, tai dar palyginkime Lietuvos mokslo ir studijų institucijas pagal gebėjimus laimėti nacionalinius ir tarptautinius mokslo projektus. Tuomet bendras mokslo potencialo vaizdas bus dar tikslesnis ir rodys tai, kas yra iš tikrųjų.

Antai prieš kelias dienas prof. Alfredas Bumblauskas nerimavo, kad vyriausybė nepridurniuotų…. Jei vyriausybė bandys pagrįsti savo sprendimus minėtomis tegul ir gražiai skambančiomis, dar gi tarptautinėmis analizėmis, tai garantuotai pridurniuos… mokslo ir studijų politikoje.

1 pav. Mokslo ir studijų institucijų potencialas pagal MOSTA

Mokslo ir studijų institucijų potencialas pagal MOSTA

Komentarai

Algirdas Avižienis

Viena išvada, nors nepasakyta, bet labai aiš.ki : MOSTA personalas yra visai nekompetetingas mokslo potencialo klausimus spręsti. Jie ir "tarptautinių ekspertų" nuomonių turbūt nesuprato, o gal ir tie "ekspertai" į juos panašūs ? Savi savus geriausiai atranda. Nuoširdus patarimas Vyriausybei iš profesoriaus, kuris labai sėkmingai 30 metų dirbo UCLA universitete, kuris visų "reitingavimų" sprendimu visame pasaulyje apie 12-tą vietą užima - panaikinkite MOSTA, kuris be jokois naudos, bet žalingai Lietuvai pinigus leidžia, ir panaudokite Europos Sąjungos pagelbą - ten galima tikėtis geresnės darbo kokybės. Algirdas Avižienis, Emeritas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.