Vytauto Didžiojo universitetas

Tauta ir tradicija šiuolaikiniame pasaulyje: etnologiniai tyrimai

Tyrimų kryptys

Pagrindinės klasterio tyrimų kryptys – etninių tradicijų kaitos, šiuolaikinio folkloro bei etnologiniai miesto tyrimai.

Etninių tradicijų kaitos tyrimai apima lietuvių tradicinės kultūros transformacijos nūdienos pasaulyje tyrimus, etninio, kultūrinio ir religinio tapatumo, etninių kontaktų tyrimus, etninių tradicijų sklaidos ir aktualinimo klausimus. Etninių tradicijų tyrimai glaudžiai persipina su etnologijos mokslui iškylančių problemų tyrimu, šis persipynimas įgalina kompleksiškai gvildenti ir itin aktualias etninio tapatumo, jį įtakojančių priežasčių bei jo raiškos problemas.

Miesto tyrimai apima miestų ir jų gyventojų kultūrinių sistemų ir tapatybių tyrimus. Tyrinėtojai nagrinėja miesto socialinę organizaciją, miestams būdingus socialinius ryšius bei socialinio gyvenimo modelius. Miesto tyrimų tikslas – atkreipti dėmesį į miesto etnologiją, į miestiečių kultūrą, naujai gimstančias miesto tradicijas, kurios kaskart transformuojasi į įvairias formas, sparčiai kintančias globaliame pasaulyje. Miesto ir miestiečių kultūros tyrimai – aktuali problema, padedanti atskleisti šiuolaikinio miestiečio gyvenimo stilių postmodernioje šių dienų visuomenėje.

Tyrėjus domina ir kaimo – miesto ryšys. Be žemdirbiškos tradicijos ir jos transformacijų miesto terpėje tyrimų neįmanoma suprasti įvairių šiandienos socialinių problemų prigimties. Nagrinėjami ir miestiečių tapatumo klausimai, miestų vaizdiniai, miestų ir miestiečių stereotipai, miesto ir „ne-miesto“ (kaimo) perskyra ir kiti susiję klausimai.

Šiuolaikinio folkloro tyrimai skirti greitai besikeičiančio modernios visuomenės folkloro, įtakoto šiuolaikinių informacijos perdavimo priemonių, fiksavimui ir nagrinėjimui. Analizuojami žodžiu, rašytine ar vizualine forma kursuojančioje tautosakoje atsiradę nauji tautosakos žanrai bei tradicinių tautosakos žanrų formos pokyčiai.

Klasterio tikslai

Pagrindinis klasterio tikslas – tirti šiuolaikinius etnosų ir etninių tradicijų kaitos procesus:

  • Žemdirbiškų etninės kultūros formų transformacijas postmodernistinėje visuomenėje;
  • Šiuolaikinių simbolinės elgsenos formų raišką ir jų santykį su etnine/pilietine tradicija;
  • Etnokultūrines inovacijas, jų atsiradimo priežastis bei sklaidą;
  • Tarpetnines ir tarpkultūrines etninės tradicijos migracijas;
  • Etninės tradicijos reprezentavimą kultūrinės globalizacijos ir tarpetninės integracijos sąlygomis,
  • Etniškumo santykį su kasdienybe, populiariąja kultūra, žinių visuomene ir šiuolaikine pilietine savivoka.

Klasterio nariai

Doktorantai

Apgintos daktaro disertacijos klasterio tematika

  • Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė. Istorinės rekonstrukcijos judėjimas Lietuvoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje.: raida, raiška ir alternatyvaus tapatumo paieškos. Kaunas: VDU, 2020.
  • Auksė Noreikaitė. Lietuvos ir Latvijos paribys: etninio tapatumo raiška XX a. – XXI a. pradžioje. Kaunas: VDU, 2020.
  • Justė Vasilionytė-Stašaitienė. Mokyklos bendruomenę konsoliduojančios tradicijos XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Kaunas: VDU, 2017.
  • Ingrida Šlepavičiūtė. Sakmiškieji lietuvių naratyvai apie antgamtinio pasaulio patirtis XXI a. pr.: tradicijų tęstinumas ir kaita. Kaunas: VDU, 2016.
  • Arvydas Griškus. Lietuvos karo aviacijos lakūnų veikla ir gyvensena XX a. pabaigos – XXI a. pradžios socialiniame ir kultūriniame kontekste. Kaunas: VDU, 2016.
  • Kristina Blockytė. Lietuvininkų kalendorinės šventės Mažojoje Lietuvoje: tradicijų tęstinumas ir jų kaita. Kaunas: VDU, 2015.
  • Regina Mikštaitė-Čičiurkienė. Piemenavimo kultūra Lietuvoje XX amžiuje – XXI amžiaus pradžioje. Kaunas: VDU, 2014.
  • Rimutė Garnevičiūtė. Katalikų laidotuvių apeigos ir papročiai Lietuvoje (XX-XXI a. sandūra). Kaunas: VDU, 2014.
  • Eglė Savickaitė. Magija kaip universali patirtis: Lietuvos studentų tyrimai XXI a. pr. Kaunas: VDU, 2013.
  • Eglė Aleknaitė. Etninės kultūros veikėjų interpretacijos XXI a. pr. Lietuvos folkloro ansamblių judėjime. Kaunas: VDU, 2013.
  • Monika Balikienė. Tikėjimo bloga akimi raiška šiuolaikinėje Lietuvoje. Kaunas: VDU, 2012.
  • Jurgita Macijauskaitė-Bonda. Vaikas lietuvių pasakose ir sakmėse: palikuonis ir ypatingas žmogus. Kaunas: VDU, 2009.
  • Aušra Zabielienė. Folkloriniai ansambliai lietuvoje: Etnokultūrinės sąmonės tęstinumas 1990 – 2006 m. Kaunas: VDU, 2007.
  • Dovilė Kulakauskienė. Magija bręstančios asmenybės gyvenime (XX a. II p. – XXI a. pr.). Kaunas: VDU, 2006.
  • Andželika Lapinskienė. Etiketas ir žmonių tarpusavio santykiai Lietuvos kaime XX a. Kaunas: VDU, 2005.
  • Giedrė Barkauskaitė. Lietuvių tautiniai šokiai dainų šventėse: etniškumo ir autorinės kūrybos saveika. Kaunas: VDU, 2004.