Migraciją lydi moderni vergystė ir prekyba žmonėmis

968

Dr. Karolis Žibas, VDU Demografinių tyrimų centro darbuotojas

Šiuo metu pasaulyje yra apie 250 mln. migrantų, o tai sudaro apie 3 proc. visos pasaulio populiacijos. Neretai migracijos procesus lydi prekyba žmonėmis, išnaudojimas darbo rinkoje ir moderni vergystė.

Kaip teigia Globalaus vergystės indekso ekspertai, šiuo metu pasaulyje yra apie 35,8 mln. modernios vergystės aukų. Vidurio ir Rytų Europos (tarp jų ir Lietuvos) atvejis – vienas iš migracijos, modernios vergystės ir prekybos žmonėmis sąsajos pavyzdžių, kurį iliustruoja migracijos neto, modernios vergystės, prekybos žmonėmis (1 ir 2 pav.) ir migrantų integracijos politikos indeksai. Su tam tikromis išimtimis, šalys, išsiunčiančios daugiausiai migrantų (arba turinčios neigiamą migracijos neto) taip pat yra laikomos šalimis, turinčiomis didelį modernios vergystės ir prekybos žmonėmis aukų skaičių. Taip pat pastebėtina, kad šių šalių migrantų (lyginant su Vakarų Europos šalimis) integracijos politikos indeksas yra žemas, o visuomenės pritarimas imigracijai – mažesnis.

Modernios vergovės indeksas, 2014 m. („Global Slavery Index“)

Prekybos žmonėmis indeksas, 2013 m. („Maplecroft“)

Deja, Lietuva patenka į tą valstybių grupę, kuri pasižymi modernios vergystės ir prekybos žmonėmis rizika. Šį faktą galima iliustruoti Jungtinės Karalystės pavyzdžiu – didžiausias emigrantų iš Lietuvos skaičius yra būtent Jungtinėje Karalystėje. Deja, lietuviai šioje šalyje patenka į dešimtuką šalių, iš kurių atvyksta didžiausias prekybos žmonėmis aukų skaičius.

emn

Daugiausiai išvykusių lietuvių priimančios valstybės pagal nacionalinių statistikos institucijų informaciją, 2005-2014 m. duomenys (Europos migracijos tinklas)

flare

Prekyba žmonėmis D. Britanijoje, 2013 m. („Flare Network“)

Yra ir kitų socialinės atskirties iššūkių, liudijančių apie migrantų pažeidžiamumą. Pavyzdžiui, paskutinysis benamystės ir migracijos sąsajų tyrimas Jungtinėje Karalystėje atskleidė, kad šalyje yra 3212 benamių, kurie save identifikavo britais; tuo tarpu 2695 benamiai buvo atvykę iš Vidurio ir Rytų Europos. Tarp jų 1388 rumunai, 639 lenkai, 227 lietuviai ir 119 bulgarų. Nors šis tyrimas nerodo tiesioginio prekybos žmonėmis ar modernios vergystės potencialo, tačiau iliustruoja emigrantų iš Vidurio ir Rytų Europos pažeidžiamumą, kuris, deja, dažnai tampa potencialių prekybos žmonėmis aukų verbavimo pagrindu.

Tarptautinė migracija Lietuvoje: viešos diskusijos ir politinis atsakas

Atsižvelgiant į aptartus, su tarptautine migracija susijusius negatyvius reiškinius, Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir migracijos ekspertai plečia diskusijų ratą. Diskutuojama jau ne tik apie emigracijos veiksnius, grįžtamąją migraciją, Lietuvos diasporos politiką, lietuvių (emigrantų) tautiškumo ir identiteto puoselėjimą ir katastrofiškas demografines projekcijas. Vis labiau girdimos diskusijos apie žmogaus teises, emigrantų išnaudojimą, pažeidžiamumą, prekybą žmonėmis ir kitus iššūkius, susijusius su Lietuvos gyventojų tarptautine migracija. Pastaraisiais metais nevyriausybinių organizacijų ir mokslininkų veikloje nemažai dėmesio skiriama iš Lietuvos išvykusių emigrantų gyvenimo ir darbo sąlygų stebėsenai, pažeidžiamumo ir išnaudojimo, žmogaus teisių ir atstovavimo klausimams. Deja, analizuojant valstybės politinę darbotvarkę matyti, kad šie klausimai vis dar išlieka „politinėje paraštėje“.

karolis-zibas-55ffd86496ead

Apibendrinant vyriausybės atsaką į Lietuvos gyventojų tarptautinės migracijos procesus galima teigti, kad aiškaus politinio tikslo nebuvo ir vis dar nėra. Tikslai ir prioritetai kito nuo emigracijos mažinimo ir emigrantų „susigrąžinimo“ iki ryšių su diaspora stiprinimo ir palaikymo. Vis dėlto, ryškėja vienas svarbus aspektas, susijęs su politinėmis nuostatomis emigracijos procesų atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijoje pradėtos tokios iniciatyvos kaip „Kurk Lietuvai“, „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, o taip pat ir nevyriausybinės iniciatyvos „Globalūs Lietuvos lyderiai“, orientuojasi į jaunus, aukštos kvalifikacijos specialistus, įgijusius aukštąjį išsilavinimą užsienyje bei sparčiai kylančius karjeros laiptais. Tokio pobūdžio strategija labiausiai matoma „Globalios Lietuvos“ programoje, kur ypač akcentuojamas ryšių su Diaspora palaikymas ir užsienio lietuvių bendruomenių stiprinimas. Beje, ši strategija įsitvirtina ir svarbiausiuose migracijos reguliavimo dokumentuose. Nuo migrantų „susigrąžinimo“ ar „sulaikymo“ priemonių „Ekonominėje migracijos reguliavimo strategijoje“ (2007 m.) pereinama prie ryšių su Diaspora palaikymo ir stiprinimo „Lietuvos migracijos politikos gairėse“ (2014 m.).

Tokio pobūdžio postūmis emigracijos politikos plėtroje yra reikalingas ir sveikintinas, tačiau žvelgiant į emigracijos struktūrą (emigrantų socialines ir demografines charakteristikas, socialinio mobilumo galimybes ir užimamas ekonomines bei socialines pozicijas priimančiose visuomenėse) matyti, kad didžioji dalis emigrantų nėra „sėkmingi integracijos svetur pavyzdžiai“. Didžioji dalis emigrantų dirba vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbus, o neretai ir šešėliniame ekonomikos sektoriuje. Be to, emigracijos srityje atlikti įvairūs tyrimai leidžia teigti, kad emigrantai iš Lietuvos dažniausiai užpildo būtent nekvalifikuotos darbo jėgos sektorių. Kitaip tariant, imigracija vyksta į dvigubą darbo rinką, kurioje lietuvių migrantai užima taip vadinamuosius 3D – sunkius, pavojingus ir nešvarius (angl. difficult, dangerous and dirty) – darbus. Tuos darbus, kurių vietinė populiacija dirbti nenori.

Dažnai emigrantų nekvalifikuotas darbas patenka į šešėlinę sritį arba į žemiausią darbo rinkos sektorių, kuriame socialinio mobilumo galimybės yra ribotos, o atlyginimas mažas. Šios aplinkybės sukuria pažeidžiamumo ir išnaudojimo potencialą, kuris, savo ruožtu, didina modernios vergystės ar prekybos žmonėmis atsiradimo galimybes. Deja, atskleisti skirtingas išnaudojimo formas ir jų sąsajas su prekyba žmonėmis ir modernia vergyste nėra paprasta. Tam reikalingi ilgalaikiai gyvenimo ir darbo sąlygų stebėsenos mechanizmai, tarptautinis bendradarbiavimas ir politinė valia, kaip pagrindas prevenciniams veiksmams įgyvendinti.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.