Mentorius: norėdami keisti stereotipus, keiskimės patys

874

Kasmet į VDU atvyksta studentai iš įvairiausių pasaulio kraštų. Kai kurie vos vienam semestrui, kiti – pilnoms bakalauro ar magistrantūros studijoms, kurios suteikia galimybę pasilikti Lietuvoje ilgesniam laikui.

Tačiau, nepaisant to, kiek laiko jie užsibūna Lietuvoje, pirmosios dienos būna vienos iš įsimintiniausių. Siekiant, kad pirmieji žingsniai svečioje šalyje būtų kuo lengvesni, VDU Tarptautinių ryšių tarnyba jau nuo 2003 m. vykdo mentorių programą. Ši iniciatyva kasmet suburia per 50 aktyvių universiteto studentų, siekiančių įgyti tarpkultūrinės patirties bei savanoriškai padeda išspręsti užsieniečiams iškilusius klausimus, susijusius su studijomis, gyvenimu Lietuvoje.

Plačiau apie mentorių programą, jos metu iškylančius iššūkius bei atrastas galimybes kalbamės su ilgamečiu VDU mentoriumi – Justu Geču, VDU anglų filologijos bakalauro studentu, kuris jau trečius metus iš eilės priklauso šiai programai.

Visų pirma, ką veikia mentorius? Kokia jo pagrindinė veikla?

Mentoriai pasitinka vos atvykusius užsienio studentus oro uoste, autobusų ar traukinių stotyje, aprodo miestą, padeda surasti svarbiausius objektus, susiorientuoti universitete, informuoja apie svarbius mieste vykstančius renginius. Nors mentorių pagalba užsienio studentams labiausiai reikalinga pirmąsias kelias savaites, kuomet kyla daugiausiai klausimų, tačiau ryšį su studentais jie išlaiko viso studijų laikotarpio Lietuvoje metu. Dažnai ryšys tarp žmonių, atsiradęs mentorių programos dėka, išauga į kur kas ilgesnę draugystę.

Kas tave paskatino savanoriauti universitete, mentorių programoje? Kodėl savanorystė būtent tarptautinėje universiteto veikloje? Kuo ji sužavėjo?

Savanoriauti mentorių programoje paskatino galimybė tobulinti ir praktikoje panaudoti užsienio kalbos įgūdžius. Pirmiausia prisijungiau prie studentiškos VDU organizacijos ESN VMU (tarptautinės organizacijos „Erasmus Student Network“ padalinys, kurio tikslas – palaikyti ir vystyti studentų mainus, rūpintis užsienio studentais, ugdyti kultūrinę savimonę – red. past.), kur sužinojau apie galimybę tapti mainų studentų mentoriumi.

Esu linkęs tikėti, jog norėdami keisti stereotipinius požiūrius Lietuvoje, pirmiausia turime keistis patys, todėl man mentorystė buvo puikus žingsnis siekiant atsikratyti neracionalaus išankstinio nusistatymo.

esn1

Kaip galėtum apibūdinti VDU mentorių, koks ji žmogus?

VDU mentorius – tai energinga, atsakinga ir smalsi asmenybė. Tai yra 3 charakteristikos, būdingos (beveik) visiems mentoriams. Tačiau, kad ir kokie esame panašūs – visi esame skirtingi.

Su kokiais iššūkiais tenka susidurti būnant mentoriumi?

Visų pirma – su kultūriniais skirtumais. Tai, kas mums atrodo kasdienybė, kartais būna labai keista ir neįprasta atvykusiam mainų studentui (ir atvirkščiai). Antra, tai kalba. Tiek mentoriai, tiek studentai naudoja lingua franca (anglų kalbą), kuri mums nėra gimtoji, todėl natūralu, jog kartais „nesusikalbame“ su savo studentais ir pradedame žaisti „Alias“, bandydami apibūdinti tai, ką norime pasakyti.

Kaip manai, kuo savanorystė naudinga iš esmės – visuomenei, socialinei aplinkai ir kuo pačiam savanoriui?

Esame įpratę gauti atlygį ar apdovanojimą už atliktą darbą, o savanorystė primena, jog kartais reikia dirbti, perfrazuojant iš Lietuvos himno, „kitų naudai“. Iš esmės savanoris praturtina tą pačią aplinką, kurioje gyvena.

Mane, asmeniškai, savanorystė praturtina dvasiškai – jaučiuosi atlikęs gerą darbą, o tai sugeba uždėti plačią šypseną veide. Išliekamoji vertė – naujos draugystės. Prisipažinsiu, kai kurios iš jų nutrūksta, o kai kurios tęsiasi ilgus metus.

1398658_588842811164821_1929838467_o

Ar bet kas gali tapti savanoriu tarptautinėje aplinkoje, ar reikalingi tam tikri gebėjimai, asmeninės savybės?

Ne. Tikrai ne kiekvienas žmogus gali savanoriauti tarptautinėje veikloje. Aš manau, jog vienas iš pagrindinių reikalavimų – atviras protas. Pasaulis yra margas, todėl ir žmonių jame yra visokių. Jei žmogus yra perdėm konservatyvus, jam savanoriška veikla vargu ar teiks džiaugsmą. Savanoris taip pat turėtų būti komunikabilus. Savanoriškos veiklos dažnai yra susijusios su socializacija, tad kalba ir jos valdymas tampa vienu svarbiausių savanorio įrankiu.

Taigi, kodėl verta savanoriauti? Ar manai, kad savanorystė tokiose programose vėliau didina galimybes ieškant darbo, nes suteikia reikiamų įgūdžių? Kokius įgūdžius įgijai savanoriaudamas mentorių programoje?

Savanoris atsikrato „rėmo“, leisdamas savo asmenybei augti, išbandyti naujas veiklas, įgauti naujos patirties, susirasti bendraminčių..

Savanoriaudamas gaunu ir praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, tobulinu užsienio kalbos žinias, gaunu tarpkultūrinės, organizacinės, projektų rašymų patirties, tobulinu bendradarbiavimo įgūdžius ir kt. Visas čia įgytas žinias galėsiu pritaikyti ir darbo praktikoje.

Pasidalink keletu paskatinamųjų žodžių žmogui, kuris svarsto apie galimybę tapti savanoriu universiteto tarptautinėje veikloje.

Jei turi daug laisvo laiko, kurį nori praleisti prasmingai, įgaudamas naujų žinių, gaudamas galimybę susipažinti su jaunais, energingais mainų studentais, sužinoti apie tarptautines mainų galimybes, tuomet ši veikla yra skirta TAU!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.