Lyderystė – amžina kaip žmonija tema

1227

Doc. dr. Rita Bendaravičienė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė

Kaip teigia vienas žymiausių lyderystės ekspertų Johnas Calvinas Maxwellas, lyderystė – tai ne daiktavardis, tai veiksmažodis. Tai – įtaka. Taip visada buvo ir visada bus.  Ir geroji žinia yra ta, kad kiekvienas turi savyje jėgą ir galią daryti įtaką (ir ją nuolat didinti).

Blogoji, arba sudėtingoji žinia, kad nėra vieningo ir aiškaus atsakymo – „Kaip?“. Tai klausimas, kuriam savo dėmesį paskyrė elgsenos mokslai ir asmenybės bruožų teorija, gausybė praktikų, konsultantų, ekspertų ir savęs ieškotojų.

Pradėkime nuo amžinos diskusijos – lyderiais gimstama ar tampama? Ar kaip dovaną gauname natūralų puikių savybių rinkinį (pavyzdžiui, patikimumas, bendradarbiavimas, noras laimėti, entuziazmas, veržlumas, atkaklumas, protiniai gabumai, įžvaga ir kt.), kuris mus pažymi išskirtine charizma ir motyvuoja kitus? Ar, visgi, atkakliai siekdami tikslų, kantriai ir nuolat mokydamiesi bei nuosekliai kaupdami patirtį, lyderiais tampame?

„Forbes“ atlikti tyrimai rodo, kad apie 10-15 procentų žmonių iš tiesų yra gimę būti lyderiais. Kiti 10-15 procentų visgi tokiais niekada netaps, kiek besistengtų. Na, o likusieji 70-80 procentų, tai yra, dauguma mūsų, gali efektyvios lyderystės išmokti.

Su tuo sutinka ir patys aukščiausio lygio vadovai – tarptautinės apklausos rodo, kad tik 19,1 procentų žmonių, pasiekusių aukščiausias organizacijos pozicijas (lyderių), šią sėkmę priskiria prigimčiai. Net 52,4 proc. teigia, kad lyderiais tapo, o 28,5 proc. mano turintys įgimto potencialo, kurį patys išnaudojo ir savyje užaugino.

Apibendrinant atliktus tyrimus galima teigti, kad lyderystė – tai 30 proc. genetikos (paveldimumo) ir 70 proc. mokymosi (asmenybės vystymosi). Todėl, jei siekiate lyderystės, net būdami gamtos apdovanoti turėsite nuolat mokytis ir kaupti patirtis. Vieni daugiau, kiti mažiau. Bet neišvengiamai.

Žurnalas „Forbes“ kasmet sudaro pasaulio didžiausių lyderių sąrašus, kurių pirmosiose vietose – JAV technologijų verslininkas, „Amazon“ įkūrėjas ir vadovas Jeff Bezos, Vokietijos federalinė kanclerė Angela Merkel, Popiežius Pranciškus, „Apple“ vadovas Timas Cookas, Nobelio premijos laureatė, Mianmaro Nacionalinės lygos už demokratiją (NLD) lyderė Aung San Suu Kyi ir daugybė kitų vyrų ir moterų versle, politikoje, filantropijoje ir menuose, keičiančių pasaulį ir įkvepiančių kitus sekti jų pėdomis.

Kaip jiems tai pavyksta? Teigiama, kad svarbiausia yra:

  • Delegavimas – pasitikėkite savo komanda ir įkvėpkite juos savo vizija.
  • Komunikacija – būkite autentiški, sukurkite ryšį, kalbėkite aiškiai ir glaustai.
  • Entuziazmas – kurkite pozityvią atmosferą, dalinkitės teigiama energija, būkite optimistai.
  • Atsakomybė – elkitės etiškai ir atsakingai. Visada laikykitės duoto žodžio! Ir niekada nežadėkite to, ko negalite ištesėti.

Visgi vienintelis, nors ir pats sunkiausias kelias tapti lyderiu – pažinti save. Ir to jokiu būdu nepainiokime su egocentrizmu. Atvirkščiai, ši kelionė į save, atskleidžianti Jūsų silpnybes ir trūkumus, vertybes, motyvaciją, tikslus, „moralinį kompasą“, mūsų įtaką kitiems ir kitų įtaką mums, elgsenas, jausenas ir reakcijas, gali būti ir būna itin nelengva. Ji parodo, kad tikrai nesate svarbesnis, reikšmingesnis ir pranašesnis už kitus. Bet nuėję šį kelią, pažinosite savąjį AŠ. Ir būsite pasiruošę tapti lyderiais – jei to norėsite ir tada, jei aktyviai ieškosite galimybės lyderystei augti ir ją realizuoti.

Beje, tik 25 proc. pačių lyderių mano turį pilnai atskleistą ir išugdytą savimonę, tai yra, savo esmės, savybių ir vaidmens supratimą. Kiti yra stebėtinai toli iki to.

Pažįstant save tereikia trijų paprastų, bet, pripažinkim, labai nelengvai įgyvendinamų dalykų. Pirma, stebėkite save – tapkite sąžiningu liudininku: būkite kaip galima labiau nešališkas, neutralus; pamatykite save kitų akimis. Antra, klauskite (ir išgirskite), ką apie jus mano kiti: tai ne visada malonu, bet be galo vertinga, jei esate pasiruošę keistis ir augti. Ir trečia, (aktyviai) klausykite – tai viena svarbiausių lyderio, draugo, partnerio, kolegos, apskritai – žmogaus savybė, atrakinanti duris tiek atviroms, aiškioms, tiek ir subtilioms užuominoms apie jus.

Pabaigai, norisi grįžti prie lyderystės esmės, tai yra, įtakos, ir pabrėžti, kad didele dalimi ji priklauso nuo to, kaip mus mato kiti. Kalbu apie mūsų kūno kalbą, kuri per akimirką – būtent, per akimirką – leidžia žmonėms nuspręsti, ar jūs patikimas ir ar jiems patinkate. (Per 3 minutes jos pakanka nutarti, ar galite gauti norimą darbą). Todėl turite būti visada pasiruošę. Ir nors tai atskira plati tema – dar viena geroji žinia, kad įtaigios lyderio kūno kalbos taip pat išmokstama. Mes esame tai, ką mes nuolat darome. Sėkmė yra ne veiksmas, o įprotis.

O tikroji lyderystė prasideda tada, kai žmonės paskui jus seka, nes to nori, o ne todėl, kad turi. Ir viena pagrindinių lyderystės pamokų yra ta, kad jei esate lyderis – tai būtent dėl žmonių, kurie yra šalia jūsų. Geriausi lyderiai atiduoda didžiausią savo laiko ir energijos dalį įkvėpdami ir įgalindami kitus. Nes jiems rūpi.

Kaip savo veikale „Nikomacho etika“ teigė graikų filosofas Aristotelis, „tie, kurie negali būti gerais sekėjais, negali būti gerais lyderiais“. Turite žinoti žmonių norus ir lūkesčius. Ir net tapę lyderiais turite išlikti kuklūs, jautrūs ir atsidavę žmonių rūpesčiams, bėdoms ir jų sėkmei.

***

Spalio 4 dieną, trečiadienį, Kaune vyks Mokytojų festivalis – kūrybinės dirbtuvės, interaktyvūs užsiėmimai, paskaitos, ekskursijos, meistriškumo pamokos. Festivalio metu vyksiančioje konferencijoje VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) 13.30 val. doc. dr. Rita Bendaravičienė skaitys pranešimą  „Lyderystės tango“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.