„Subtitrai“. Lietuviško kino (pa)tyrimai

subtitrai_fb1

Pavasarį kauniečiai kviečiami žiūrėti lietuvišką kiną su „Subtitrais“ – tačiau ieškoti jų ne ekrano apačioje, o tarp eilučių: tarp herojų minčių persmelktos tylos ir prasmę sumaniai užmaskavusio siužetinio triukšmo.

Kino vakarų serija „Subtitrai“ – tai lietuviško kino seansai „Romuvoje“ (Laisvės al. 54), kurie leidžia iš arčiau pažvelgti į neretai mums pro akis praslystančius, tačiau atidaus ir net akademinio žvilgsnio vertus filmus. Seansuose dalyvauja ir apie filmų idėjas diskutuoti kviečia ne tik patys jų kūrėjai, bet ir Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai bei mokslininkai, kurie filmo problematiką užčiuopia iš savo nagrinėjamos srities perspektyvos.

„Pasaulio virtuvė“

Artimiausias „Subtitrų“ kino vakaras „Romuvoje“ numatomas gegužės 28 d., 18 val. – šįkart bus galima pamatyti Aistės Ptakauskės dokumentinį filmą „Pasaulio virtuvė“. Po peržiūros vyks diskusija, kurioje dalyvaus filmo režisierė A. Ptakauskė ir VDU lektorius, italas Stefano M. Lanza.

„Pasaulio virtuvė“ kviečia susipažinti su penkiomis Lietuvoje gyvenančiomis kitatautėmis moterimis, paskatinti būti atviresniais kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms. Tai ne vien filmas. Kartu tai yra kvietimas pasvarstyti, iš ko dėliojame savo pasaulį, kurį vadiname namais, – iš lyties, amžiaus, odos spalvos, tautybės, o gal tiesiog iš atjautos, talento, meilės ir žmogiškumo? Kvietimas pasikalbėti, kas mus verčia jaustis svetimais, ir paraginimas ištiesti pagalbos ranką tiems, kas šalia mūsų nesijaučia visiškai savais.

„Tikiuosi, kad filmas padės lietuviams atidaryti savo namų duris ir širdis žmonėms, kurie yra skirtingi, – pažymėjo filmo sukūrimą parėmusios NVO programos Lietuvoje vadovė Dovilė Šakalienė. – Globalizacijos laikais mūsų visuomenėje neišvengiamai atsiranda įvairių tautybių ir kultūrų žmonių. Jų bijome, kai nesuprantame ir nepažįstame. Geriausias vaistas nuo baimės ir neapykantos – pažinimas, o geriausia pažinti konkretų žmogų.“

„Nesamasis laikas“

Pirmajame „Subtitrų“ seanse vasario 26-ąją buvo parodyta Mykolo Vildžiūno mistinė drama „Nesamasis laikas“, pasakojanti apie jauno vyro sumaištį šiandienos laike. Pagrindinis herojus, trisdešimtmetis Tadas, ieško atsakymų į klausimus, kurie artimi daugeliui jo bendraamžių, bręstančių tarp nostalgiškos socialistinės vaikystės svajonių ir nepavejamai skubančios jaunos demokratijos peršamų idealų. Vieną dieną jis patenka į avariją ir jo gyvenimas pasikeičia.

Po filmo peržiūros vyko diskusija su jo režisieriumi Mykolu Vildžiūnu. Pokalbį vedė Vytauto Didžiojo universiteto Teatrologijos katedros docentas dr. Edgaras Klivis. Diskusijos metu filmo autorius aptarė svarbiausias kūrinio idėjas, savo siekį sukurti lietuviškoms kino tradicijoms paklūstantį, tačiau kartu jas papildantį, savitą darbą.

Pasak M. Vildžiūno, filme kalbama apie kartą, kuri išgyveno santvarkų kaitą ir dėl to susidūrė su emocinėmis problemomis. Ypač akcentuojama vaikystė – šiandien šis svarbus žmogaus gyvenimo tarpsnis yra visiškai kitoks, nei prieš ketvirtį amžiaus. „Galėjai šešias valandas būti lauke ir niekas nepasigesdavo, o dabar šešios minutės nematant vaiko kelia didžiulį stresą visai šeimai. Dabar jie neturi savo laisvės, suaugusieji jų laiką suskaičiavo ir padalino“, – paaiškino režisierius.

Filmo herojus Tadas išgyvena asmeninę ir šeimyninę krizę – būtent dėl jos jis ir įsivaizduoja su tikrove prasilenkiančius dalykus, taip bėgdamas nuo skaudžios realybės. „Filmo esmė – suvokimas, kad negali gyventi paversdamas tau nepatinkančius dalykus alegorijomis; reikia susitaikyti, išeiti ir gyventi prisitaikant prie tikrovės. Tai tinka kiekvienai kartai“, – sakė M. Vildžiūnas.

„Pokalbiai rimtomis temomis“

Kovo 26-ąją „Romuvos“ ekrane nušvito Giedrės Beinoriūtės dokumentinis filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“. Intymūs, minimalistine maniera nufilmuoti pokalbiai su vaikais ir paaugliais atskleidžia kartais melancholišką, kartais juokingą, kartais dramatišką šiuolaikinio pasaulio vaizdą. Filme keliami klausimai apie vienatvę, meilę, Dievą, pasaulį, žmogaus ryšį su kitu žmogumi. „Pasaulis – tai žmonės.“ „Jūs ką, netikit Dievu? Tai galiu išmokint, kaip pradėt tikėt…“.

Po seanso buvo surengta diskusija su filmo režisiere G. Beinoriūte ir TV laidų autoriumi, rašytoju, VDU dėstytoju Ryčiu Zemkausku. Pasak režisierės, pokalbiai su vaikais pradėjo sektis geriau, kai ji nusprendė nesistengti remtis filmą įkvėpusios rašytojos Vandos Juknaitės idėjomis, nesirūpinti, ar klausimai skambės filosofiškai, o tiesiog domėtis tuo, kas jai įdomu.

„Montuotojas juokauja, kad filmą reikėjo pavadinti „Protingi atsakymai į kvailus klausimus“. Beje, dar kažkas yra pasakęs, kad aš šiame filme esu dvyliktas vaikas“, – atskleidė G. Beinoriūtė.

Tarp svarbių pamokų, pravertusių kuriant filmą – režisierės savanorystės patirtis „Vaikų linijoje“. „Pagrindinis dalykas, kurio turi išmokti savanoriai – išdrįsti užduoti klausimą ir nebijoti išgirsti atsakymą. Klausimas negali sužeisti – jei vaikas nenori, jis ir nepasakos“, – paaiškino filmo autorė.

„Vabzdžių dresuotojas“

Balandžio 30-ąją „Romuvoje“ buvo galima pamatyti režisierių Lino Augučio ir Donato Ulvydo meninės dokumentikos filmą „Vabzdžių dresuotojas“, pasakojantį apie vieną iš Lietuvos kino pionierių, animacijos stebukladarį Vladislovą Starevičių, sukūrusį pirmąjį lėlinės animacijos filmą pasaulyje „Lucanus Cervus“. Šis menininkas vadinamas kosmopolitu, jo kūryba peržengia tiek geografines, tiek laikmečio ribas. Filme siekiama atskleisti V. Starevičiaus asmenybę pasitelkiant jo paties meninį mąstymą, išnaudojant šiuolaikines vaizdinės išraiškos priemones, pasiremiant biografiniais faktais, archyvais ir ekspertų pasakojimais. Lėlinės animacijos meilės istoriją papildo kino istorikų, kritikų ir animatorių komentarai.

Po peržiūros vyko diskusija su filmo kūrybine komanda ir Vytauto Didžiojo universiteto docentu J. D. Mininger.

Informacija apie kitus „Subtitrų“ seansus bus skelbiama artimiausiu metu.

„Subtitrai“ kviečia prisiminti, kad lietuviškas kinas yra mūsų tapatybės dalis – jo  pasakojimai arčiausi mums tiek istorine, tiek psichologine prasme, padeda geriau pažinti save ir šalį, kurioje gyvename. Tikimasi, kad atviros diskusijos ir kritika prisidės prie pirmų tvirtesnių Lietuvos kino žingsnių ir sukurs dar geresnes sąlygas lietuviškai kūrybai.

„Subtitrų“ seansai ir diskusijos vyks paskutinį mėnesio ketvirtadienį. Renginius organizuoja kino teatras „Romuva“ ir Vytauto Didžiojo universitetas.