Konferencijoje diskutavo apie moteris Kauno gyvenime

3833

Gegužės 16–17 dienomis Istorinėje Prezidentūroje Kaune vyko jau 17-oji tradicinė mokslinė Kauno istorijos konferencija „Moterys Kauno gyvenime“. Konferencijoje pristatytos moterys, kurių pasiekimai buvo reikšmingi ne tik Lietuvos valstybei ir visuomenei, bet ir Kauno miestui.

Renginio tematikos pasirinkimą lėmė tiek istorinė, tiek ir nūdienos moterų reikšmė visuomenės gyvenime. „Europos Parlamente nemažai diskutuojama moterų klausimais – apie moteris konfliktų zonose, moterų pažeidžiamumą ekonominės krizės akivaizdoje, šeimyninio ir profesinio gyvenimo suderinamumą ir t. t. Europos Parlamente dirba ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas. Europos Komisijos komisarė V. Reding pasiūlė teisėkūros galią turintį dokumentą, kuris numato, kad įmonių valdybose 40 proc. narių būtų moterys. Taigi, moterų klausimų ES institucijose – labai nemažai. O mano palinkėjimas toks: kad moterų ir vyrų balansas visuomenės gyvenime būtų natūralus, kad kiekvienas būtų tinkamai vertinamas už savo darbą bei idėjas“, – konferencijos atidarymo metu kalbėjo Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Renginyje dalyvavo 29 pranešėjai, kurie pristatė įvairių istorijos laikotarpių (XVI–XX a.) Kauno moterų visuomeninę, kultūrinę ir politinę, elito ir marginalinių visuomenės grupių moterų veiklą. Didžiausio pranešėjų dėmesio sulaukė XX a. problematika, tačiau galima pasidžiaugti, kad nebuvo pamirštos ir senojo Kauno moterys. Prof. dr. Vaida Kamuntavičienė kalbėjo apie pirmąją Kauno benediktinių abatę Oną Eufemiją Skarulskytę, doc. dr. Remigijus Civinskas ir dr. Liudas Glemža analizavo moterų emancipacijos užuomazgas XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje.

Konferenciją baigė koncertas, skirtas Julijos Dvarionaitės 120-osioms ir Margaritos Dvarionaitės 85-osioms gimimo metinėms paminėti. Konferencijos dalyviams koncertavo prof. Sabina Martinaitytė ir doc. Audronė Eitmanavičiūtė su studentėmis.

Tęsdami 1997 m. pradėtą Kauno istorijos mokslinių konferencijų tradiciją, renginį organizavo VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedra, Kauno istorijos centras bei klasteris „Lietuvos miestų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferenciją globoja Kauno miesto savivaldybė.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.