Konferencijoje aptarė lietuvių ir lenkų santykius

2757

Rugsėjo 19 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko tarpdisciplininė tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirta 10-osioms Česlovo Milošo mirties metinėms. Renginyje buvo pristatyti tyrimai apie Lenkijos ir Lietuvos ryšių dinamiką istorijos, politologijos, filologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų humanitarinių bei socialinių mokslų tematikomis.

Konferencijos tikslas – paskatinti tyrimus, analizuojančius Lietuvos ir Lenkijos ilgaamžių istorinių ryšių problematiką, valstybių artimumą ir patirtis, persipynusias ir besikeitusias politinių, kultūrinių procesų metu. „Taip pat siekiama skatinti darbus, aktualizuojančius tautinių mažumų identiteto klausimus, jų refleksijas literatūroje bei nagrinėjančius šiuolaikinio konteksto probleminius aspektus – Lietuvos ir Lenkijos bendrus požiūrius ir interesus, užsienio politikos kryptis ir prioritetus tarpusavio strateginiame bendradarbiavime, ypač Rytų kaimynystės klausimuose, euro-atlantinio saugumo ir ES vystymosi tendencijų perspektyvoje“, – teigia tarptautinio projekto „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“ vadovas Mindaugas Norkevičius.

Konferenciją sudarė trys mokslinės sesijos. Pirmoji sesija buvo skirta ryšių tarp Lietuvos ir Lenkijos aptarimui: literatūros paradigmoms, socialiniams ir identiteto bendrumams. Sesijai pirmininkavo VDU Užsienio kalbų instituto direktorės pavaduotoja docentė dr. Vilma Bijeikienė. Pranešimus skaitė mokslininkai iš Lietuvos ir Lenkijos, tarp jų – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Algis Kalėda, Vroclavo universiteto profesorius dr. Maciejus Marszałas, VDU Anglų filologijos katedros vedėja, profesorė dr. Ingrida Eglė Žindžiuvienė, VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros docentas dr. Tomas Kavaliauskas.

Antroji sesija, kurią ves VDU Česlovo Milošo centro tyrėjas dr. Tomaszas Błaszczakas, buvo skirta dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių sklaidai: užsienio politikos, tarptautinės teisės, energetinio saugumo ir ekonominio bendradarbiavimo vertinimams. Trečiojoje sesijoje bus aptariama Lietuvos ir Lenkijos istorinė raida: bendros patirtys, atmintis, tarpkultūriškumo plėtra, migracijos politikos ir diasporos istorijos paradigmos. Sesijai pirmininkavo VDU Istorijos katedros docentas dr. Pranas Janauskas, o pranešimus skaitys mokslininkai ir jaunieji tyrėjai iš Vroclavo, Marijos Skladovskos-Curie Liublino, Krokuvos Jogailaičių, Lodzės ir Varšuvos universitetų bei VDU.

Programos pabaigoje dr. Tomaszas Błaszczakas konferencijos dalyvius ir svečius pakvietė į ekskursiją lenkų kalba apie Kauną kaip tarpukario Lietuvos kultūros židinį.

Projektas iš dalies finansuojamas VDU Studentiškų universiteto organizacijų paramos konkurso lėšomis.

Tarptautinę mokslinę konferenciją organizavo VDU Adomo Mickevičiaus lenkų kalbos ir kultūros klubas kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutu Vilniuje, VDU Politologijos katedra ir VDU Užsienio kalbų institutu.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.