Konferencijoje – apie suaugusiųjų kompetencijų tyrimus

2496

Balandžio 23 d. universitete vyko VDU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos katedros organizuota tarptautinė mokslinė konferencija „Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų moksliniai tyrimai ir plėtra“, skirta Lietuvos mokslo tarybos finansuoto projekto “Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo tyrimų ir plėtros platforma“, Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K-03-073  rezultatams pristatyti ir aptarti.

Konferenciją atidarė  VDU Mokslo prorektorius prof. habil. dr. Juozas Augutis, kuris savo sveikinimo kalboje akcentavo suaugusiųjų švietimo ir bendrųjų kompetencijų tyrimų ir plėtros aktualumą šiandienos visuomenėje bei kvietė plačiai diegti ir taikyti šio tyrimo projekto rezultatus suaugusiųjų švietimo praktikoje. Lietuvos nacionalinės suaugusiųjų švietimo tarybos pirmininkas ir Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos valdybos narys Dangiras Kačinskas savo sveikinimo kalboje taip pat pabrėžė šio projekto ir jo rezultatų reikšmingumą suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo plėtrai.  Sveikindama konferenciją, VDU Edukologijos katedros vedėja  doc. dr. Lina Kaminskienė pasidžiaugė gausiais ir įdomiais projekto rezultatais ir išreiškė viltį, kad jie reikšmingai prisidės prie suaugusiųjų švietimo praktikos gerinimo bei plėtros.

VDU Edukologijos katedros profesorė Genutė Gedvilienė pristatė projekto Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo tyrimų ir plėtros platformos gaires ir įvykdytus rezultatus. Projekto koordinatorė akcentavo, kad pagrindinė projekto idėja siejosi su siekiu gerinti ir kurti valstybės piliečių gerovę, padėti suaugusiesiems ilgiau išlikti darbo rinkoje ir projektuoti karjerą. Tokiu būdu mokslininkų grupės iš VDU Edukologijos katedros, Mykolo Romerio universiteto, Kauno technikos kolegijos ir  Strasbourg universiteto dviem etapais atliko lyginamuosius tyrimus, kurių metu iš 10 Lietuvos regionų (teritorinių darbo biržų ir savivaldybių) apklausė 8000 suaugusiųjų, priklausiusių trims kryptims: dirbančiųjų, ieškančių darbo asmenų ir senjorų.

11

Vyriausioji mokslo tyrėja akcentavo per projekto vykdymo laikotarpį parengtus rezultatus:  išanalizuota mokslinė literatūra ir Lietuvos, Prancūzijos, Vokietijos ir ES politiniai bei strateginiai dokumentai, reikšmingi bendrųjų kompetencijų lavinimui ir jo plėtrai, parengta bendrųjų kompetencijų lavinimo teorinių-metodologinių aspektų analizė; parengtos šešios anketos ir atliktas nacionalinis kiekybinis  tyrimas; parengtas interviu instrumentas ir atliktas tarptautinis kokybinis tyrimas; parengti 4 pranešimai tarptautinėse konferencijose (Italija, Ispanija, Čekija, Kinija), 6 moksliniai straipsniai Lietuvoje publikuojamuose moksliniuose žurnaluose ir 4 moksliniai straipsniai tarptautiniuose mokslo leidiniuose (Latvijoje, Ispanijoje, Australijoje, Portugalijoje). Parengta Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro patvirtinta bendrųjų kompetencijų  lavinimo programa, skirta pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. Tyrimų rezultatai bus panaudoti 4 disertacijoms. Dalia Staniulevičienė apsigynė daktaro disertaciją „Reflective Experience of Adult Learning to Learn“, kurioje buvo panaudoti tyrimo rezultatai.

Remiantis šio tyrimo rezultatais, parengta mokslinė monografija „Suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų plėtra“ bei mokomoji knyga „ Ko ir kaip mokytis, siekiant įsidarbinti, sėkmingai dirbti ir prasmingai gyventi“, kurioje yra pateikiami keturi bendrųjų kompetencijų lavinimo moduliai suaugusiesiems (bendravimo gimtąja ir užsienio kalba modulis, skaičiavimo ir informacinės visuomenės technologijų kompetencijų modulis, mokymosi, asmenybės ir pilietiškumo ugdymosi kompetencijų modulis, verslumo kompetencijos modulis).

Dar vienas reikšmingas projekto rezultatas yra tarptautinis mokslinių tyrimų leidinys „Holistinis mokymasis“, skirtas mokymosi visą gyvenimą ir suaugusiųjų švietimo tyrimų ir jų rezultatų pristatymams, aptarimams ir mokslinei diskusijai.

Prof. G. Gedvilienė akcentavo projekto tęstinumą. Ji pabrėžė, kad sukurti nuotoliniai mokymai padės suaugusiesiems persikvalifikuoti, panaudojant bendrųjų kompetencijų  modulius. Lavinamos bendrosios kompetencijos bus pritaikomos praktiškai ir padės darbo rinkoje integruotis suaugusiesiems, neturintiems darbo, ieškantiems darbo arba norintiems keisti darbo specifiką. Sukurta elektroninė bendrųjų kompetencijų platforma bus naudojama ir tolesniems suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo tyrimams atlikti – naudojantis platforma, bus galima stebėti suaugusiųjų mokymosi procesus, teikti konsultacijas, vykdyti besimokančiųjų apklausas.

09

VDU Edukologijos katedros docentas dr. Vidmantas Tūtlys apžvelgė bendrųjų kompetencijų lavinimo teorinius aspektus. Projekto vadovas savo pranešime akcentavo bendrųjų kompetencijų sampratos ir turinio tarpdiscipliniškumą, paaiškino bendrųjų kompetencijų tipologiją. Taip pat apžvelgti įvairių teorijų (žmogiškojo kapitalo,  gebėjimų formavimo politinės ekonomijos, kapitalizmo įvairovės) požiūriai į bendrųjų kompetencijų lavinimą bei šių kompetencijų tipų traktavimas ir taikymas „Tuning“ projekto kompetencijų sandaros, Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sandaros mokymuisi visą gyvenimą aprašuose.

MRU docentė dr. Vilhelmina Vaičiūnienė pristatė bendravimo gimtąja ir užsienio kalbomis kompetencijų tyrimo rezultatus. Pagal keturias dimensijas, kuriose vertintos bendravimo gimtąja ir užsienio kalba kompetencijos, respondentams išryškėjo didesnė gimtosios kalbos gebėjimų svarba. Todėl daroma išvada, kad respondentai darbo paiešką, savo karjeros planavimą ar jos siekimą sieja su Lietuva. Nustatyta, kad visuomeninei ir pilietinei veiklai bendravimo gebėjimai nėra tiek reikšmingi, o pusė respondentų šioje veikloje nedalyvauja. Gana nemaža respondentų dalis pasisakė norintys tobulinti gimtąją kalbą. Senjorai kur kas mažiau vertina bendravimo kompetencijų svarbą darbui, jo paieškai, karjerai. Aptiktas reikšmingas skirtumas implikuoja skirtingą tikslinių grupių darbo patirtį ir pakitusią socio-ekonominę situaciją. Daroma išvada, kad dabar darbdaviai labiau vertina lietuvių kalbos mokėjimą, kuris yra svarbus darbo vietos išlaikymui ir profesinei karjerai. Didėjant išsilavinimui, didėja gimtosios ir užsienio kalbų kompetencijų vertinimas ir labiau suprantama šių kompetencijų svarba darbo paieškoje, parama darbo veiklų atlikimui bei poreikis jas lavinti. Aptiktas didmiesčių gyventojų palankesnis požiūris į gimtosios ir užsienio kalbų kompetencijų svarbą, poreikį mokytis užsienio kalbų bei lavinti jau žinomas kalbas.

05

VDU Edukologijos katedros doktorantas Egidijus Stancikas apžvelgė suaugusiųjų kultūrinio sąmoningumo kompetencijos lavinimo teorinius ir atlikto kiekybinio tyrimo rezultatus. Pranešime buvo pristatyta kultūrinio sąmoningumo kompetencijos samprata, akcentuojant meno kūrinių analizavimo ir interpretavimo, kultūrinio akiračio plėtojimo bei meninės kūrybos panaudojimo gebėjimų svarbą ieškant darbo ir išlaikant darbo vietą, siekiant profesinės karjeros, dalyvaujant visuomeninėje bei asmeninio tobulėjimo veikloje. Tyrime dalyvavę respondentai teigė, kad jiems svarbus domėjimasis menu, nes taip jie gali lavinti kultūrinį išprusimą. Respondentai įvardino skirtingus lavinimosi būdus. Dalyviai gerai ir daugiau nei gerai vertino savo turimus gebėjimus, kurie ypač reikalingi prisiimant atsakomybę už savo veiksmus, veikiant savarankiškai bei formuojant sau savo asmeninius tikslus. Atliktas tyrimas parodė, kad vyresni respondentai mažiau dėmesio skiria savo pomėgiams. Tuo tarpu išsilavinę jauni vyrai ir moterys savo pomėgius įvardija kaip svarbius ir reikšmingus jų gyvenime. Jauni dirbantys respondentai teigia, kad meno pajautimas, suvokimas jiems padeda profesinėje veikloje. Gyvenamosios vietovės ir kultūrinio išprusimo ryšys paaiškino ir parodė pomėgių ir tikslinės grupės gyvenimo būdą.

VDU Teorinės psichologijos katedros lektorius Raimundas Vaitkevičius apžvelgė svarbiausius skaičiavimo ir informacinės visuomenės technologijų (IVT) kompetencijos tyrimo rezultatus. Gauti 864 respondentų (vidutinis amžius 37 metai; 40 % vyrų, 60 % moterų; 40 % dirba, 53 % ieško darbo, 7 % pensinio amžiaus) atsakymai į 112 klausimų. 15 % respondentų vertina šią savo kompetenciją „labai gerai“, 45 % „gerai“, 33 % „vidutiniškai“, 7 % „prastai“ ir „labai prastai“. Dalyviai geriausiai vertina gebėjimus skaičiuoti naudojantis elektroniniais prietaisais, mobiliuoju telefonu, bankomatais, bendrauti kompiuteriu. Blogiausiai jie vertina gebėjimus naudotis skaičiuoklėmis, duomenų bazių sistemomis; teisinių ir etinių normų, darbo su kompiuteriu higienos žinojimą. Aiški dauguma sutinka, kad IVT kompetencija padeda išlaikant darbą (79 %), profesinei karjerai (74 %), ieškant darbo (71 %). Mažiau IVT padeda visuomeninėje veikloje (40 %).

Žymiai geresnius IVT gebėjimus turi jaunesni ir labiau išsilavinę respondentai, šiek tiek geresnius – gyvenantys dideliuose miestuose palyginus su miesteliais ir kaimais. Statistiškai reikšmingų vyrų ir moterų skirtumų nerasta arba jie buvo nežymūs. Nerasta ir žymesnio bedarbių ir dirbančiųjų IVT kompetencijos skirtumo. Rasti esminiai koreliaciniai ryšiai (Kendallo Tau 0,2 – 0,4) su kitais tyrime tirtais gebėjimais: verslumo, gebėjimu bendrauti raštu gimtąja kalba, gebėjimu bendrauti anglų kalba, gebėjimu mokytis.

14

VDU Edukologijos katedros dokt. Virginija Bortkevičienė pristatė verslumo kompetencijos tyrimą. Tyrimo rezultatų pristatyme buvo atskleistas Lietuvos gyventojų (apimant visas 60 šalies savivaldybių) asmeninis verslumo kompetencijos vertinimas; pristatomas noras tobulinti verslumo kompetenciją tam tikrose srityse. Išryškėjęs tam tikrų verslumo gebėjimų trūkumas leido tyrėjams parengti verslumo kompetencijos modulį, siekiant tobulinti ir lavinti trūkstamus gebėjimus ir įgyti naujus verslumui reikalingus įgūdžius. Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad aktualu yra lavinti tiek jaunosios, tiek vyresniosios kartos verslumo gebėjimus, taip jaunajai kartai padedant įsitvirtinti darbo rinkoje ir neatsilikti nuo veiklos pasaulyje vykstančių pokyčių ir nuolatinės kaitos, o vyresniajai kartai padedant išlikti aktyviems šiame aktyvaus senėjimo laike, tobulinant gebėjimus ir dalyvaujant mokymesi visą gyvenimą.

M‘Hamed Dif iš Stasbourg universiteto pristatė suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo Prancūzijoje institucinę sąrangą ir įvairius teisinius, finansinius bei organizacinius instrumentus, kurie užtikrina bendrųjų kompetencijų lavinimo prieinamumą Prancūzijos Respublikos piliečiams. Prancūzija pasižymi itin senomis, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos laikus siekiančiomis valstybinio suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio rengimo tradicijomis. Itin svarbų vaidmenį plėtojant suaugusiųjų švietimą ir bendrųjų kompetencijų lavinimą vaidina valstybės vykdoma politika, visų socialinių dalininkų sutarimu grindžiama suaugusiųjų švietimą bei tęstinį profesinį rengimą reglamentuojanti teisinė bazė ir didelė mokymąsi skatinančių bei jo prieinamumą didinančių finansinių ir organizacinių priemonių įvairovė.

VDU Edukologijos katedros doktorantė Dalia Staniulevičienė apžvelgė mokymosi mokytis konstruktą. Pranešime buvo išryškinta mokymosi mokytis kompetencija, aktuali dirbantiesiems, bedarbiams ir senjorams ieškant darbo vietos, išlaikant darbo vietą, siekiant profesinės karjeros bei visuomeninėje veikloje. Pranešimo metu pristatyti reikšmingi koreliaciniai ryšiai tarp teiginių, sietinų su mokymosi mokytis kompetencijos įgijimo būdais. Respondentai pabrėžė, kad svarbu prisiimti atsakomybę už mokymąsi. Atsakomybės už mokymąsi jausmas sietinas su mokymosi poreikių nustatymo svarba ir savo mokymosi vertinimu. Akcentuotina, kad analizuojant suaugusiųjų mokymosi mokytis kompetenciją, yra svarbūs šie gebėjimai: gebėjimas planuoti ir organizuoti mokymosi procesą, veiklą; gebėjimas spręsti problemas; gebėjimas reflektuoti savo mokymąsi ir veiklą; gebėjimas mokytis ir veikti savarankiškai; gebėjimas mokytis vieniems su kitais. Atskirai analizuojant kiekvieną iš šių gebėjimų, išskiriamos dimensijos, atskleidžiančios gebėjimą kaip sudėtingą derinį.

Daugelis konferencijos dalyvių diskusijų metu patvirtino, kad ši konferencija suteikė jiems naudingos ir įdomios informacijos apie suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų įvairovę bei jų lavinimo metodologinius, socialinius, ekonominius ir politinius aspektus. Konferencija patvirtino projekto metu atliktų tyrimų rezultatų aktualumą suaugusiųjų bendrųjų kompetencijų lavinimo plėtotei Lietuvoje bei dar labiau paskatino atsakingai diegti šių tyrimų rezultatus suaugusiųjų švietimo praktikoje.

Konferencijos programa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.