Kodėl Lietuvoje visi vadybininkai?

917

VDU Vadybos katedros profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (akademikas), Europos vadybos asociacijos Generalinės asamblėjos narys, prof. habil. dr. Povilas Zakarevičius

Pastaraisiais metais Lietuvoje pastebima tendencija menkinti vadybos mokslus, jaunimui, abiturientams formuoti nuomonę, kad šios srities specialistai nelabai reikalingi, šį darbą gali atlikti beveik bet kas, todėl studijuoti vadybą nerekomenduojama. Tokius signalus siunčia kai kurie Lietuvos asocijuotų verslo struktūrų atstovai. Švietimo ir mokslo ministerija pritaria tam, ženkliai mažindama šios studijų krypties finansavimą.

Jau daug metų visame pasaulyje pripažįstama ir praktiškai įrodyta, kad vadovavimas organizacijai yra profesija ir tinkamai atlikti šį darbą gali tik vadovai profesionalai. Naivu manyti, kad vadovauti stambesnėms ar vidutinio dydžio organizacijoms, jų padaliniams, netgi inovatyvioms smulkaus verslo įmonėms gali specialiai nepasirengę šiai veiklai darbuotojai.

Darbą atlikti profesionaliai įmanoma tik įgijus specifinių žinių bei įgūdžių. Vadyba, kaip socialinių mokslų šaka, ir yra žinių sistema apie organizacijų valdymą bei vadovavimą žmonėms. Profesionaliai veiklai reikalingos žinios įgyjamos jas kryptingai įsisavinant, kitaip tariant, studijuojant. Todėl visose šalyse šioms studijoms skiriamas svarus dėmesys. Juk ne be reikalo pasaulyje veikia per 15 tūkstančių verslo mokyklų, kurių studentai studijuoja vadybos mokslus. Dauguma šių mokyklų veikia universitetų struktūrose, nes tik universitetinio lygio studijų programos gali suteikti studentams pilną vadybos žinių spektrą. Tokios garsios verslo mokyklos kaip Harvardo, Stenfordo, Čikagos, Londono, Liuveno, Sorbonos, Bokoni ir kt. yra autonomiški universitetų padaliniai.

Diskutuojant apie vadybos studijų svarbą, manau, kad ją iš dalies devalvavo kažkada kažkieno sugalvotas ir dabar plačiai prigijęs terminas „vadybininkas“. Bandoma aiškinti, kad žodis „vadybininkas“ yra angliško žodžio „manager“ vertimas. Tai netiesa. Žodis „manager“ tiesiogiai verčiamas į žodį „vadovas“. Todėl terminas „vadybininkas“, mano galva, išvis nelabai vartotinas. Kodėl vadybininku vadinti sandėlio vedėją – juk jis yra sandėlininkas, arba prekes pristatantį darbuotoją – juk jis yra ekspeditorius, arba finansinius reikalus tvarkantį specialistą – juk jis yra finansininkas ir taip toliau, ir taip toliau.

Baigdamas šiuos pamąstymus apie vadybos studijas, siūlyčiau jų nemenkinti, o atvirkščiai – perteikti moksleiviams, abiturientams, taip pat politikams, verslininkams apie vadybos žinių bei įgūdžių svarbą siekiant kokybiškesnio vadovavimo organizacijoms, kartu ir geresnių jų veiklos rezultatų. Tuomet tikrai mažiau reikės verkšlenti dėl nelabai svarių mūsų organizacijų pasiekimų ar menkų savivaldybių, departamentų, ministerijų darbuotojų administracinių gebėjimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.