Kauno pavasario metinėms: A.Matulevičiaus dailės paroda
Gegužės 12 d., penktadienį, 16 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre atidaroma dailininko Antano Matulevičiaus (g. 1942) kūrybos paroda „Pasilikęs teisę būti laisvu“ ir rengiama diskusija dailės ir politikos tema, dalyvaujant parodos autoriui, VDU istorikams ir menotyrininkams. Paroda yra skiriama Kauno pavasario 45-mečiui. Parodos atidarymo akcentas – diskusija apie meno ir politikos santykius sovietų okupacijos sąlygomis, bei tai, kas prasmingai išlieka toms sąlygoms pasikeitus – mūsų laisvė.
Antanas Matulevičiaus Gimęs karo metu, vaikystėje matęs partizaninio karo žiaurumus, sovietmečiu jis patyrė atstūmimą dėl „netinkamos biografijos“ (tėvas buvo Lietuvos partizanas). Tėvo atminimas neleido išduoti laisvės idealų. Apie juos sukosi menininko mintys, tai atsispindi kūryboje.
Antanas Matulevičius gimė 1942 metais netoli Veisiejų. 1974-1991 m. su pertraukomis studijavo architektūrą ir tapybą Vilniaus dailės instituto Kauno filiale. Dirbo interjerų projektuotoju, o tapė laisvalaikiu. Dailininkas gyvena ir kuria Kaune bei Šakių rajone, Jančių kaime.
Parodoje pristatomi 1970-1990 metų Antano Matulevičiaus tapybos darbai. Dar sovietmečiu menininkas sąmoningai pasirinko likti oficialaus meninio gyvenimo nuošalėje. Beveik nedalyvaudavo oficialiose parodose, nes nenorėjo šlovinti sovietinės sistemos. Jis tapė laisvės, tremties, Nepriklausomybės temomis tuo metu, kai dauguma dailininkų vengė apie tai netgi užsiminti. Daugelį metų paeiliui kiekvieną Vasario 16-ąją nutapydavo po vieną paveikslą, skirtą šiai datai.
Laisvės troškimas – vienintelė ir pati svarbiausia Antano Matulevičiaus kūrybos tema. Jo paveikslai ryškiaspalviai, tarsi ir neliūdni. Tačiau formos neretai aštrios, sunkios, tarsi sukaustytos. Spalvų ryškumas ir figūrų statiškumas kuria įtampos atmosferą. Tapyba Antanui Matulevičiui yra ne atsipalaidavimo, bet gilių apmąstymų laukas.
Nors po 1990-ųjų Matulevičius surengė keletą parodų (Vilniuje, Šiauliuose, Druskininkuose), tačiau ir šiandien jo kūryba nei gerai žinoma, nei įvertinta, nei atradusi deramą vietą muziejuose. Kaip ir priespaudos laikais, jo tapyba tebeglūdi tvartelio prieblandoje. Ar tai reiškia, kad aplinkos abejingumas nemažėja, ir užmarštis nesitraukia? Ir asmeninės kūrybinės laisvės kaina tokia pat, kaip sovietmečiu – atskirtis? O gal Lietuva pateko tarp atminties atrofijos girnų, nes atkūrus nepriklausomybę sovietmetis, įgijęs klaidingos praeities statusą, vienų lyg ir pelnytai aplenkiamas, bandomas pamiršti, bet kitų – vis dar adoruojamas. Apie visa tai parodos atidarymo metu diskutuos VDU istorikai Egidijus Aleksandravičius ir Kastytis Antanaitis.
Paroda Nacionaliniame Kauno dramos teatre veiks iki 2017 m. birželio 20 d.
Parodos kuratorės – VDU menotyrininkės prof. dr. Rasa Žukienė ir doc dr. Jūratė Tutlytė.
Organizatoriai – VDU Menų fakultetas ir „Santaros-Šviesos“ klubas.
Partneris – Nacionalinis Kauno dramos teatras.
