Kaune atidaroma paroda „Medis Lietuvos architektūroje“

568

Balandžio 14 d., ketvirtadienį 17 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų galerijoje „101“ (Muitinės g. 7) Kaune bus atidaroma Lietuvos architektų sąjungos (LAS) parengta paroda „Medis Lietuvos architektūroje“.

Architektūros tyrinėtojų kolektyvo sukurta paroda glaustai pristato medinės architektūros Lietuvoje įvairovę, nagrinėja būdingiausius ir išskirtinius medinės architektūros pavyzdžius.

Medienos funkcijos objektų statyboje

Parodos metu pristatomi įvairaus laikotarpio ir paskirties mediniai pastatai Lietuvoje: etnografinė (kaimai, sodybos) architektūra (dr. R. Bertašiūtė), dvarų sodybos (dr. Dalė Puodžiukienė), sakralinė architektūra (Kristina Štaupaitė), XIX a. XX a. pr. medinė architektūra Lietuvos miestuose (dr. Ingrida Veliūtė, Asta Raškevičiūtė) ir šiuolaikinė medinė architektūra Lietuvoje (Rūta Leitanaitė).

Parodoje išskiriami bruožai, būdingi įvairių laikotarpių ir tipologijų medinės architektūros pastatams Lietuvoje, nagrinėjama, kaip medinės architektūros išraiškos kaitą lėmė kultūriniai, gamtiniai, socialiniai, technologijų evoliucijos veiksniai bei pristatoma medžio funkcijų reikšmė Lietuvos šiuolaikinėje architektūroje.

Anot K. Štaupaitės, vienos iš parodos bendraautorių, Lietuva visuomet garsėjo kaip miškingas kraštas, o miškingumas Lietuvos teritorijoje vyravo nuo 20 iki 55%. Medžio, kaip pagrindinės tradicinės statybinės medžiagos, pasirinkimą lėmė ir medienos gausa, nulemta palankaus miškams klimato, ir akmenų ar kitų statyboms tinkamų medžiagų trūkumas. Skirtingai nuo tendencijų kitose Europos šalyse, Lietuvoje nuo pat valstybės gyvavimo pradžios XIII a. medis naudotas ir gynybinei, ir gyvenamajai, ir sakralinei funkcijai skirtų objektų statybai.

Medinės architektūros paveldas – Lietuvos kultūros dalis

Didžioji dalis medinės architektūros iki XX a. sukurta ir pastatyta ne profesionalų. Statybos iš medžio tradicijos buvo itin paplitusios ir šis menas bei amatas perduodamas iš kartos į kartą.

Seniausios medinės architektūros (etnografinėse sodybose, kaimuose, seniausiose bažnyčiose) išraiškos Lietuvos regionuose buvo skirtingos. Laikui bėgant, vis naujesnės statybos technologijos ir mados plito po visą valstybės teritoriją.

Laikas ir nepalankios istorinės permainos (karai, gaisrai, industrializacija) sunaikino didžiąją dalį Lietuvos medinio paveldo. XX a. antroje pusėje, įsigalėjus sovietiniam režimui, buvo nutraukta istorinės atminties raida, beveik sunyko ir medinės architektūros statybos tradicijos, sumenko medinės architektūros populiarumas.

„Šiandien Lietuvoje medinės architektūros paveldas, kaip reikšminga Lietuvos kultūros, savasties dalis, atgaivinamas vykdant įvairias valstybines, savivaldos programas bei pasitelkiant Europos Sąjungos (ES) fondų paramą.  Vis dėlto medinį paveldą atkurti ir saugoti yra brangu, be to, trūksta amato žinovų, mokančių kokybiškai atkurti istorinės medinės architektūros pastatus.“ –  mintimis dalijasi  VDU Menų fakulteto (MF) dėstytoja, dr. I. Veliūtė.

Medis Lietuvos architektūroje populiarumą vėl įgavo XX a. paskutiniame dešimtmetyje. Anot LAS atstovės R. Leitanaitės, šiuolaikinėje profesionalioje architektūroje medis suvokiamas nebe kaip pigiausia medžiaga, o naudojamas išskirtiniam įvaizdžiui, kokybiškai aplinkai sukurti. Todėl medienos išvaizda, ilgaamžiškumas tampa svarbūs. Daug dėmesio skiriama ne tik pačios medžiagos, jos apdirbimo, bet ir statybos kokybei. Medis dažniausiai naudojamas ten, kur yra matomas – apdailai, detalėms (konstrukcijose vyrauja kitos medžiagos). Ši natūrali medžiaga itin mėgstama kuriant rekreacinius pastatus.

Lietuvos architektai buvo kviečiami pristatyti parodoje savo kūrinius. Parodoje eksponuojamus objektus atrinko LAS  taryba. Atrankos kriterijai: bendra architektūros kokybė, inovatyvumas, originalus medžio architektūroje panaudojimas ir medžio reikšmingumas architektūrinei koncepcijai .

Daugiau informacijos  rasite Lietuvos architektų sąjungos internetinėje svetainėje.

Plakatas-A3

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.