Johnas Finkbeineris VDU skaitė paskaitą apie JAV užsienio politiką

2224

Balandžio 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–203) lankėsi ir viešą paskaitą apie JAV užsienio politiką skaitė JAV ambasados Lietuvoje Ekonomikos ir politikos skyriaus vadovas Johnas Finkbeineris (John Finkbeiner).

Martynas Gedvila, m.gedvila@vkt.vdu.lt

Visiems atviroje viešoje paskaitoje JAV ambasados atstovas Johnas Finkbeineris aptarė JAV užsienio politikos prioritetus Europoje, įskaitant JAV ir Europos bendradarbiavimą sprendžiant tarptautinius klausimus. Svečio teigimu, jo šalies požiūrį į pasaulį geriausiai apibūdina JAV Prezidento Baracko Obamos žodžiai: „Amerikos santykiai su sąjungininkais ir partneriais Europoje yra kertinis mūsų ryšių su išoriniu pasauliu akmuo“.

„Mūsų ambasada didelė, tačiau Jungtinėse Valstijose turime spręsti daug klausimų. Mums ypatingai svarbus dėmesys Europai. Būtent tuo mes labiausiai užimti ambasadoje Vilniuje“, – sakė J. Finkbeineris.

Priminė pokyčius Europoje ir Lietuvoje

Paskaitos pradžioje buvo trumpai prisiminta JAV bei Europos, ir ypač Lietuvos, partnerystės istorija. Ambasados atstovas, dabar gyvenantis Lietuvoje, prisiminė sovietinę okupaciją ir pokyčius, įvykusius per pastaruosius 25 metus: „Aš tikrai niekada nemaniau, kad kada nors gyvensiu tokioje šalyje kaip Lietuva, kuri priklausė dideliam konglomeratui vadinamam Tarybų Sąjunga – mano karta prisimena ją kaip didžiausią grėsmę Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui. Taigi, man nebuvo kilusi mintis, jog kažkada gyvensiu ir dirbsiu laisvoje Lietuvoje. Tačiau vos per ketvirtį amžiaus įvyko daug pasikeitimų visoje Europoje, ir šie pokyčiai visiškai pakeitė JAV santykių su Europa pobūdį“, – teigė J. Finkbeineris ir priminė klausytojams, jog anksčiau JAV misija Europoje buvo gynyba nuo Tarybų Sąjungos.

Vėliau svečias įvardijo tris pagrindinius JAV ir Europos partnerystės tikslus: bendradarbiavimą sprendžiant pasaulinius iššūkius, santykius su Rusija bei darbą su Europa paties Senojo žemyno klausimais. Pastarąjį tikslą Johnas Finkbeineris apibūdino taip: „Drauge su Lietuva ir kitais mūsų ES ir NATO partneriais ieškome kaip spręsti kitų Europos šalių, dar nepasiekusių tokios pažangos kaip Lietuva, klausimus", – turėdamas omenyje tolesnę posovietinių Rytų Europos valstybių, kurios nepasiekė tiek, kiek Lietuva, integraciją į ES.

JAV ambasados Lietuvoje Ekonomikos ir politikos skyriaus vadovas pabrėžė Lietuvos vaidmens svarbą kare su Afganistanu, pavadindamas Baltijos valstybę „mažiausia NATO nare, priėmusia iššūkį suburti provincijos atkūrimo grupę Afganistane“.

Aptartos ir problematiškos valstybės

Priešraketinė gynyba, anot J. Finkbeinerio, yra svarbus klausimas JAV ir Europos santykių kontekste. Paskutiniajame NATO viršūnių susitikime Lisabonoje pernai lapkritį, abiejų valstybių prezidentai, Dalia Grybauskaitė bei Barackas Obama, dalyvavo priimant svarbų sprendimą: „NATO partneriai sutarė, jog svarbu ginti Europą ir sukurti priešraketinės gynybos sistemą, kuri apimtų visą Europos teritoriją“, – susirinkusiesiems pasakojo J. Finkbeineris.

Svečias taip pat kalbėjo apie Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus – problematiškas valstybes, tokias kaip Gruzija, Osetija, Armėnija, Azerbaidžanas ir kt. Dabar aktualus Libijos klausimas taip pat neliko nepaminėtas; Finkbeineris aptarė neskraidymo zoną virš Libijos, griežtų JT sankcijų įvedimą bei Afrikos valstybės pašalinimą iš Žmogaus teisių tarybos.

J. Finkbeineris atkreipė dėmesį į Lietuvos vaidmenį JAV ir Europos santykiuose su Baltarusija. Tiek ES, tiek JAV pasmerkė Baltarusijos valdžios represijas po rinkimų, tiekia koordinuotą pagalbą opozicinėms grupėms, tuo tarpu Lietuva padeda spręsti šiuos klausimus bendraudama su Baltarusija, kuri yra jos kaimynė Rytuose. Svečias paaiškino, jog šiuo metu Lietuva pirmininkauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), kuriai priklauso ir Baltarusija; ši organizacija sprendžia žmogaus teisių, spaudos laisvės ir kitas problemas, kurios matomos ir Baltarusijoje.

Paskaitoje buvo aptarti ir santykiai su Rusija: „JAV ir Rusijos, kaip ir ES ir Rusijos, santykiuose svarbus produktyvus bendravimas su Rusijos valdžia, ne tik nagrinėjant saugumo klausimus pačios Rusijos kontekste, bet ir aptariant pasaulio regionų, kur reikalingas Rusijos bendradarbiavimas, klausimus, pavyzdžiui, Irane arba Šiaurės Korėjoje“, – sakė J. Finkbeineris, primindamas ir tai, jog Rusija leido JAV ir NATO panaudoti šalies teritoriją Šiaurės tiekimo tinklo kelyje, siunčiant atsargas kariams Afganistane.   

Lietuva – tarptautinių organizacijų pirmininkė

Pradėjęs pasakoti apie JAV ir Baltijos šalių santykius, J. Finkbeineris prisipažino, kad prieš įsitraukdamas į darbą Lietuvoje jis tik iš istorijos pamokų prisiminė Molotovo-Ribentropo paktą, po kurio pasirašymo Lietuva buvo 50 metų okupuota Tarybų Sąjungos. Jis taip pat papasakojo, jog visais okupacijos metais Jungtinėse Valstijose tebeveikė Baltijos šalių ambasados, ir priminė 1998 m. pasirašytą JAV ir Baltijos valstybių Partnerystės Chartiją, apie kurią dabar mažai kalbama, kadangi dauguma tuomet išsikeltų tikslų – Baltijos šalių priėmimas į ES ir NATO, jų integracija į Europą, bendradarbiavimas saugumo klausimais ir t. t. – jau pasiekti.

Taip pat buvo paminėtas NATO sutarties 5-asis straipsnis, teigiantis, jog kiekvienas narys įsipareigoja ginti nacionalinį kitų narių saugumą.  „Lietuva į šį susitarimą žiūri rimtai, todėl jie ir yra Afganistane“, – kalbėjo J. Finkbeineris.

Svečias taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuva šįmet užima svarbias pareigas pasaulinėse organizacijose. Šiuo metu šalis pirmininkauja Demokratijų bendrijai (dar nuo 2009 m.) ir anksčiau minėtajai Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). J. Finkbeineris taip pat svarbiu pavadino Lietuvos kaip NATO partnerės energetinio saugumo klausimą – Baltijos šalis čia priklausoma nuo Rusijos, baiminasi galimo tiekimo nutraukimo.

JAV ir Lietuvos prekybos ryšiai – dar vystomi

Klausytojai turėjo nemažai klausimų svečiui iš ambasados. Vienas jų klausė, kodėl JAV kompanijos vengė investicijų Lietuvoje. „Lietuvos, kaip sakoma Amerikoje, nerodo radaras. Amerikiečių kompanijos apie Lietuvą žino mažai, ši šalis paslaptinga daugeliui eksporto kompanijų. Tačiau situacija keičiasi. Kai kurios amerikiečių kompanijos pamato prekybos galimybes ir jomis pasinaudoja, tačiau jos nesikreipia pagalbos į JAV ambasadas. Manau, kad prekybos ryšiai vystosi laikui bėgant; Lietuva turėjo stiprius prekybinius santykius Tarybų Sąjungoje, todėl šiandien juos išsaugojo su Rusija, Ukraina, Baltarusija, Baltijos valstybėmis ir Vokietija. Tuo tarpu prieš 20 metų Lietuva neturėjo stiprių ryšių su JAV. Kita priežastis ta, jog JAV Vyriausybė neturi įtakos šalies eksportui, šios kompanijos eksporto klausimais nesikreipia į valstybės institucijas", – paaiškino J. Finkbeineris.

Prieš JAV ambasados Lietuvoje Ekonomikos ir politikos skyriaus vadovo apsilankymą universitete, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Linas Venclauskas sakė: „Vytauto Didžiojo universitetas labai džiaugiasi garbių svečių vizitais ir jų metu atskleidžiama sukaupta patirtimi, požiūrių įvairove. Kovo 30 d. universitete viešėjęs Prezidentas Valdas Adamkus su gausia auditorija dalijosi įžvalgomis apie dabartines Lietuvos užsienio politikos kryptis bei ateities perspektyvas, o balandžio 6 d. vyks dar vienas labai įdomus interaktyvus susitikimas su JAV ambasados Lietuvoje atstovu, diplomatu Johnu Finkbeineriu“, – teigė dr. L. Venclauskas.

Kviečiame žiūrėti Jono Petronio (j.petronis@vkt.vdu.lt) fotoreportažą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.