Knygos „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei“ pristatymas

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus (V. Putvinskio g. 55, Kaunas)

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia dalyvauti knygos „Architektūriniai pasivaikščiojimai ir paveldosaugos aktualijos: skiriama Nijolei Lukšionytei“ pristatyme, kuris vyks vyks sausio 18 d. (ketvirtadienį) 17 val. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas).

Nijolė Lukšionytė (1954–2014) – ilgametė VDU dėstytoja, iškili Lietuvos architektūros istorikė, paveldosaugos specialistė, 2006 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija už kūrybišką istorinės atminties žadinimą ir Lietuvos architektūros paveldo aktualizavimą veikaluose „Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir modernumo dermė“ (2002); „Vilniaus architektai 1850–1914“ (lenkų k.) (2005). Jos išaugintas gausus dabar jau brandžių mokslininkų būrys vertina profesorę kaip vieną didžiausių savo mokytojų ir kūrybinių vedlių.

Pristatyme dalyvaus knygoje publikuotų straipsnių autorės: doc., dr. Marija Drėmaitė, dr. Dalia Klajumienė, dr. Marija Rupeikienė, doc., dr. Raimonda Simanaitienė, dr. Viltė Migonytė-Petrulienė, Iveta Dabašinskienė, knygos recenzentės: doc., dr. Rasa Butvilaitė ir doc., dr. Eglė Navickienė, knygos dailininkė Julija Tolvaišytė-Leonavičienė.

Renginį ves knygos sudarytoja doc., dr. Aušrinė Kulvietytė-Cemnolonskė.

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo universiteto „Lietuvos meno ir kultūros paveldo tapatumo tyrimų“ klasteris ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Plačiau apie Nijolę Lukšionytę

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė (1954 m. balandžio 30 d. Ežaičiuose, Klaipėdos rajonas – 2014 m. lapkričio 28 d. Kaune) – Lietuvos menotyrininkė, architektūros istorikė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

1961–1965 m. mokėsi Ežaičių pradinėje mokykloje, 1965–1972 m. Gargždų vidurinėje mokykloje. 1972–1977 m. LSSR dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) studijavo meno istoriją ir teoriją. 1978–1981 m. mokėsi Statybos ir architektūros MTI aspirantūroje. 1984 m. Sąjunginiame menotyros mokslo tyrimų institute Maskvoje apgynė menotyros mokslų kandidato disertaciją „1830-1920 m. Lietuvos architektūros stilistinė raida“ (1993 m. nostrifikuota, patvirtinant humanitarinių mokslų daktaro laipsnį).

1977–1978 m. ir 1982–1983 m. Lietuvos statybos ir architektūros MTI Architektūros istorijos sektoriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja. 1983–2001 m. Architektūros ir statybos instituto to paties sektoriaus vyr. mokslo darbuotoja. Spaudoje paskelbė keliasdešimt straipsnių apie paveldo vertes ir išsaugojimą (ciklas „Pasivaikščiojimai po Kauną, 1995–2000“ ir kt.).

Nuo 1996 m. dėstė Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete (2002–2008 m. Menų institutas): 1996–1997 m. VDU Menų fakulteto Menotyros katedros vyr. asistentė, 1998–2006 m. vyresnioji mokslo darbuotoja, 2003–2005 m. docentė, nuo 2006 m. profesorė, vyriausioji mokslo darbuotoja. Kartu su savo studentais, savanoriais ir kolegomis įsitraukė į Kauno miesto medinio paveldo dokumentavimo veiklą, inicijavo duomenų bazės ir svetainės www.archimede.lt kūrimą, konsultavo medinių namų gyventojus saugojimo ir tvarkybos klausimais.

Lietuvos dailininkų sąjungos (nuo 1990 m.), LR Kultūros paveldo departamento architektūros, istorinės-meninės raidos ekspertė (nuo 1990 m.), ICOMOS Lietuvos nacionalinio komiteto narė (nuo 1993 m.), Lietuvos dailės istorikų draugijos narė (nuo 1995 m.), Kauno arkivyskupijos bažnytinio meno komisijos narė (nuo 2002 m.), Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ekspertė (nuo 2003 m.), Lietuvos mokslo tarybos ekspertė (nuo 2005 m.). Nuo 2005 m. Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos narė, nuo 2010 m. – šios tarybos pirmininkė.

Daugiau informacijos apie knygą.

Maloniai kviečiame dalyvauti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.