Doc. dr. Rimanto Plungės parodos TYLOS atidarymas

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerija (Šv. Jono g. 11, Vilnius)

Šiandien, spalio 11 d., ketvirtadienį, 17.30 val., Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilnius), įvyks VDU Šiuolaikinių menų katedros vedėjo doc. dr. Rimanto Plungės fotografijų parodos TYLOS atidarymas.

Socialinių mokslų daktaras Rimantas Plungė dažniausiai yra pristatomas kaip medijų menininkas, nes gana sunku apibrėžti jo kūrybos – tapybos, koliažo, fotografijos, videomeno, kompiuterinės grafikos, grafikos – lauką. Neapsiribodamas vien menininko požiūriu R. Plungė pripažįsta, kad metodiškas, mokslinis pasaulio pažinimas dar nuo studijų metų jo kūryboje buvo itin svarbus. Jis dažnai remiasi filosofijos, aplinkos psichologijos, žmogiškosios geografijos, sociologijos žiniomis ir šių mokslų tyrimo metodais, savo kūryboje labai dažnai taikydamas meninių tyrimų inovacijas. Vizualinės etnografijos žinios ir metodai daro autoriui  didelę įtaką – kameros padėtis, judėjimas erdvėje jam yra ne tik meninių raiškos priemonių kūrimo, harmonizavimo būdai, bet ir atspindimo pasaulio tyrimo strategija.

Aplinka R. Plungei yra inspiracijos šaltinis, tuo pat metu pripažįstant, kad aplinkinį pasaulį galima pažinti, suprasti ir interpretuoti tik pažvelgus į save. Būtent mes patys, savasis „aš“ esame ne tik savęs įsisamoninimo, tobulinimo ir valdymo potencialas, bet ir aplinkos sampratos, transformacijos ir interpretacijos galia. Menas yra viena iš pasaulio įvaldymo strategijų, veikiau kokybinė, o ne kiekybinė. Toks autoriaus požiūris formuoja ne paviršutinišką „paveikslėlio“ sukūrimą, bet metodišką vaizdo priemonių naudojimą turiniui perteikti. Tokiu būdu  kuriami vaizdai nėra nei patogūs, nei lengvabūdiški, nei paviršutiniškai gražūs – tai tuo pat metu gali ir įtraukti, ir atstumti, tačiau toks menas nepalieka žiūrovo abejingo.

Pasirinkta technologinė prieiga – karpomi, raižomi, plėšomi negatyvai intriguoja daugiasluoksniškumu, kuria vizualinę įtampą tarp netikėtai šalia įsiterpiančių vaizdų. Analoginiai vaizdai iš fotojuostelių persikelia į skaitmeninę erdvę ir nugula popieriaus lakštuose. Akivaizdu, kad autoriui svarbu paliesti, įdrėksti, įkirpti ar iškirsti juostos paviršių, bet jis nesipriešina ir neišvengiamam skaitmenizavimo progresui. Toks sensatyvus interpretavimas į vieną visumą sulieja technologinį patyrimą, aplinkos fiksavimą, laiką, erdvę, tampančią vieta, ir asmeninį patyrimą.

Viena vertus, kuriami vaizdai diskutuoja vienas su kitu, vienas kitą papildo arba atstumia, o kita vertus, jie tarsi „sulimpa“ į nedalomą visumą, transformacijoje išryškėjusią istoriją. Taip autorius kuria asmeninės mitologijos naratyvą, diskutuoja su aplinka, „pasveria“ suvokiamas vizualines prasmes. R. Plungės kuriami vaizdai liudija laiką, jo tranformacijas ir koncentruojasi ne į kiekybinę laiko tėkmę (chronos), bet į potyrio pilnatvę, atspindimą kokybiniame laike (kairos). Parodos TYLOS fotolakštai – tai tarsi trumpa akimirka (angl. Kodak moment), įrašoma į amžino laiko tėkmę.

R. Plungės pasirinkta tema nėra atsitiktinė, nes tai vakarų kultūros fenomenas, krikščioniškos kultūros ir viso pasaulio paveldas. Pasak autoriaus, kiekvienas iš mūsų, vakarietiškos kultūros žmogus, iš esmės esame krikščionis (net jei tokiu savęs nelaikome) ir pasaulio pilietis. Natūraliai kyla poreikis pažinti, įvaldyti ir atskleisti mūsų kultūros mitus, juos „atkoduoti“ ir aktualizuoti. Autorius pasirenka ne lengvą, perspektyvų gražaus atviruko kelią, bet gilų, interpretuojantį vizualinės psichoetnografijos metodą, kuris intriguoja ir praturtina kiekvieną žiūrovą nauju patyrimu.

Parodos plakatas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.