Įsteigtas VDU Edukologijos institutas

448

Siekiant sutelkti Lietuvos edukologų pajėgas, stiprinti mokytojų rengimą ir pateisinti su šia sritimi siejamus didelius visuomenės lūkesčius, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigtas Edukologijos institutas. Instituto direktorė, viena iš Lietuvos pedagogų rengimo modelio kūrėjų, doc. dr. Lina Kaminskienė teigia, jog pedagogai čia rengiami atsižvelgiant į tarptautines tendencijas, o studijos išlieka vienomis populiariausių Lietuvoje – šį rudenį VDU pedagogiką pasirinko apie 70 pirmakursių su aukščiausiais konkursiniais balais.

Tarpdisciplininė ir tarptautinė aplinka

VDU Edukologijos institutas duris atvėrė po restruktūrizacijos, į vieną padalinį sujungus Edukologijos katedrą, Švietimo studijų centrą ir Profesinio rengimo studijų centrą. Pasak L. Kaminskienės, institute suburti edukologijos ekspertai sieks stiprinti veiklą trijose srityse: rengiant kokybiškas studijas, vykdant tarptautinio masto tyrimus ir tobulinant pedagogų kvalifikaciją.

Švietimo ekspertė pasakoja, jog šiandien vienas svarbiausių iššūkių yra užtikrinti kokybiškas studijas ir jas išplėsti, rengti visų lygmenų pedagogus: įskaitant ikimokyklinio ir pradinio ugdymo bei atskirų dalykų mokytojus. Šiuo metu VDU dalykų mokytojus rengia religijos pedagogikos ir muzikos pedagogikos studijų programose bei pedagogikos profesinių studijų programoje.

Institute intensyviai plėtojama tarptautinė veikla – plečiamas užsienio partnerių tinklas, vykdomi aukščiausio lygio tarptautiniai tyrimai. Tarp VDU partnerių – Talino (Estija), Turku (Suomija), Voriko (JK) universitetai. Anglų kalba kartu su UNESCO Tarptautiniu švietimo biuru (IBE) vykdoma švietimo vadybos magistrantūros programa jau sulaukė didelio užsienio studentų susidomėjimo.

„Edukologijoje svarbu suvokti skirtingų švietimo sistemų įvairovę, bet tuo pačiu ir universalius dalykus, veikiančius visame pasaulyje. Todėl institute dirba ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gerai žinomi mokslininkai, su kuriais bendradarbiaudami galime kurti inovacijas, pritaikyti naujas technologijas, vykdyti tarpdisciplininius tyrimus. Taip gimsta nauji sprendimai, kuriuos galime pristatyti viso pasaulio švietimo bendruomenei“, – pasakojo doc. dr. Lina Kaminskienė.

Mokytojas, kuris žino viską?

Pasak doc. dr. L. Kaminskienės, pasaulinės tendencijos rodo, jog XXI amžiaus mokytojų rengime yra svarbus platus išsilavinimas, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, technologijų įvaldymas, tyriminiai gebėjimai bei gebėjimai dirbti tinkluose, partnerystėse (ryšiai tarp universitetų ir mokyklų, mokyklų ir vietinių bendruomenių, profesiniai tinklai ir pan.).

„Tai yra bendrosios frazės, kurias girdime mokyklų, švietimo skyrių, ministerijų koridoriuose. Tačiau ką jos reiškia? Dabarties ir ateities pasauliui reikia žmonių, kurie gebėtų kurti, siūlyti idėjas. Visuomenės varomoji jėga yra ne kas kita, o vaizduotė. Tą sako tiek technologijų gigantai – „Microsoft“, „Tesla“, tiek kūrybinės ir švietimo organizacijos visame pasaulyje. Todėl pagrindinis mūsų visų tikslas turėtų būti sukurti tokią mokyklų aplinką, kurioje ir moksleiviai, ir mokytojai galėtų bendradarbiauti, mokytis: jaustųsi saugūs kurti, klysti ir vėl pradėti iš naujo, būtų pasitikintys savimi ir mokėtų pasitelkti įvairias disciplinas idėjai įgyvendinti, nes žinios greitai sensta“, – apibendrino Edukologijos instituto vadovė.

VDU laisvųjų menų (artes liberales) sistema leidžia parengti pedagogus, turinčius ne tik siaurą savo dalyko išmanymą, bet ir bendras skirtingų disciplinų kompetencijas, užsienio kalbų žinias: tai akivaizdžiai išplečia žmogaus mąstymo, kūrybiškumo gebėjimus. Čia būsimi pedagogai, kaip ir kiti studentai, gali mokytis daugiau nei 30 kalbų, naudotis Inovatyvių studijų instituto technologinėmis naujovėmis, elektroninio ugdymo įrankiais, medijų, biotechnologijų ir kitomis laboratorijomis, derinti pedagogiką su įvairių sričių, pavyzdžiui, neuromokslų inovacijomis – tai geriausios sąlygos įgyti šiandien mokykloje reikalingų kompetencijų.

Ruošiant būsimus pedagogus būtinas bendradarbiavimas su mokyklomis

Kita sritis, kurioje Lietuvai itin reikalinga pažanga, yra pedagogų kvalifikacijos tobulinimas, tikina mokslininkė. Anot jos, šalyje pedagogų poreikis nuolat kinta, o šiuo metu kai kurie mokytojai neturi pakankamai vien savo dalyko pamokų, todėl studijuojantiems institute bus suteikiama galimybė įgyti kvalifikaciją, kuri leistų mokyti du ar tris skirtingus dalykus. Šiuo metu universitete, bendradarbiaujant Edukologijos institutui, Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetams, parengti šiuolaikiški biologijos, fizikos, chemijos, matematikos ir informatikos dalykų moduliai, skirti mokytojų dalykinės kvalifikacijos išplėtimui. Šalia specialiųjų kompetencijų, daug dėmesio skiriama informacinių technologijų, medijų raštingumui, kūrybiškumui bei inovacijų kūrimui.

L. Kaminskienė pabrėžia, jog universitetai turėtų daug aktyviau veikti kvalifikacijos tobulinimo srityje – tęstinį profesinį tobulėjimą gali užtikrinti tik studijos juose, o ne trumpalaikiai mokymo kursai.

„Lietuvai labai reikalingi sistemingi, moksliškai pagrįsti tyrimai apie pedagogų trūkumą ir perteklių – tačiau skaičiais dažnai manipuliuojama, jie nėra tikslūs. Edukologijos institute aktyviau bendradarbiausime su Kauno miesto ir kitų miestų ir rajonų savivaldybėmis, jų švietimo skyriais, atsakingai keisimės žiniomis, analizuosime, kaip švietimo institucijos gali prisidėti prie miesto švietimo strategijos įgyvendinimo, kokių kompetencijų reikia skirtingų miestų ir rajonų pedagogams, teiksime ekspertinę pagalbą“, – planus atskleidė instituto direktorė.

Glaudūs ryšiai institute palaikomi ir su mokyklomis – Europos ir pasaulio patirtis rodo, kad pedagogų rengimui tai itin svarbu. Lietuva sieks neatsilikti: planuojama, kad jau nuo 2018 m. mūsų šalyje pedagogikos absolventai vienerius metus atliks pedagoginę stažuotę, dirbdami mokykloje kaip pradedantys mokytojai. Anot doc. dr. L. Kaminskienės, stažuotės metu mokykla artimai bendradarbiaus su universitetu: jaunas pedagogas ne tik pažins mokyklos vidinę kultūrą, bet ir galės su universiteto dėstytojo pagalba vykdyti tyrimus, stebėti pedagoginius procesus.

Australijoje stojantieji į pedagogiką atlieka empatijos ir etikos testą

Mokslininkė primena, kad Lietuvos švietimo sistemoje vyksta daug pertvarkų, susijusių su ugdymo turiniu: buvo prailginti mokslo metai, įvestas brandos darbas, ruošiamasi atnaujinti bendrąsias programas, bus peržiūrimas visas vertinimo procesas. Šie pokyčiai skatina universitetų mokslininkus ir pedagogus tampriau bendradarbiauti, analizuojant patirtis, ieškant tinkamų sprendimų, išbandant naujoves ir jas įvertinant.

Būsimų pedagogų neakademiniai gebėjimai, motyvacija yra ne mažiau svarbūs. Pavyzdžiui, Australijoje jau šiandien stojantieji į pedagogiką turi atlikti empatijos ir etikos testą. Mūsų šalyje daugelis aukštųjų mokyklų stojančiojo motyvaciją įvertina pokalbyje – šią priemonę Lietuvoje dar žadama tobulinti, kaip ir visą atranką į pedagogikos studijas.

„Tačiau tai nereiškia, kad akademinio pažangumo svarbą galima nuvertinti ar žeminti šiemet įvestą trijų balų kartelę – reikia derinti abu dalykus: ir motyvaciją, ir pažangumą“, – pabrėžė VDU Edukologijos instituto vadovė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.