Inez Baturo fotografijų parodoje – didingas kalnų grožis

2181

Į VDU trumpam atkeliavo žymios lenkų fotomenininkės Inez Baturo fotografijų paroda „Lenkijos kalnai kviečia”. Susipažinti su jos darbais galima parodoje, eksponuojamoje šalia V. Biržiškos skaityklos (K. Donelaičio g. 52, II a.).

Inez Baturo – daugybės organizacijų narė, fotografijos konkursų laureatė, atsidavusi fotomenininkė, žinoma vertėja, leidėja bei redaktorė, gimusi 1966 m. Starachowicuose (Lenkija). Nors labiausiai ji mėgsta fotografuoti peizažus, tačiau domisi ir teatro fotografija, portretais, vaikų ir mados fotografijomis, dirba dokumentinės fotografijos srityje.

„Pasaulyje pakankamai daug siaubo, žmogaus kvailumo, prievartos, abejingumo. Peizaže atrandu pirmapradžio pasaulio liekanas, laisvę, harmoniją ir grožį, kurio šiandien žmonės gėdijasi. Tai galimybė perteikti jausmus per turinį ir detalę. Tai įspūdžio matas ir stebėjimo menas," – apie peizažų fotografavimo meną kalba pati fotomenininkė.

Kaip teigia Naomi Rosenblum, knygos „A World History of Photography” autorė, iš pirmo žvilgsnio I. Baturo fotografijos gali pasirodyti įprastos, sukomponuotos iš paprastų uolų, kalnų, medžių, vienišų figūrų sniege, tačiau įsižiūrėjus iš arčiau galima pastebėti, kaip atskiri elementai įgauna magišką ir nežemišką matmenį, kaip atsiranda ne tik vaizdas, bet ir išryškėja vidiniai autorės jausmai.

„Fotografė laukia akimirkos, kada šviesa nušvies tai, kas neįprasta, kada ji taps magišku elementu, ištirpdančiu ir suminkštinančiu formas, kada ji pripildys kalnus, uolas, medžius, netgi vienišas žmogaus figūras ramybės ir didingumo auros. Autorė taip perkuria šiuos atmosferinius ir geologinius elementus, kad priverčia mus žvelgti į šviesą ne žemišku, bet veikiau dvasiniu būdu“, – teigia N. Rosenblum.

Svarbus Inez Baturo kūrinių aspektas, paprastai nematomas kiekvienam, yra jos santykis su fotografijos atspaudų ruošimo technika. Iki atsirandant skaitmeninės fotografijos galimybėms, I. Baturo pati darė sidabrinius atspaudus, ypatingą dėmesį kreipdama į tai, kad spalva ar jos atspalvis kuo tiksliau perteiktų jos jausmus. Pastaraisiais metais autorė vis dar taip pat žvelgia į technines problemas, siekdama savo kūrinių išraiškos, tik dabar naudoja skaitmeninę techniką. Spalva tampa labai svarbus jos meninės kalbos elementas ir menininkė daro viską, kad kuo geriau galėtų kontroliuoti spalvinius niuansus tiek parodiniuose atspauduose, tiek reprodukuojant kūrinius įvairiausiuose leidiniuose.

Daugiau informacijos apie menininkę ir jos kūrybą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.