Ieškantiems atsakymų – sociologija ir antropologija

3502 1

Pasauliui išgyvenant globalizacijos procesus, vis didesnę svarbą įgyja gebėjimas užmegzti ryšius, dialogus tarp skirtingų kultūrų, pažinti jų įvairovę, numatyti ir spręsti konfliktus, tarpininkauti. Šiandien Lietuvoje ir pasaulyje kaip niekada reikalingi specialistai, kuriems rūpi ieškoti atsakymų ir spręsti margos šiuolaikinės visuomenės problemas – paklausumo nepraranda sociologai ir antropologai.

Sociologija ir antropologija suteikia unikalų pagrindą pažinti socialinį pasaulį, kuris yra neatsiejama visų mokslų sudedamoji dalis. Sociologas Peteris L. Bergeris sako, kad jo profesijos atstovai intensyviai, nenutrūkstamai domisi tuo, ką daro žmonės – kokia jų aplinka, institucijos, istorija, kas nulemia jų įsitikinimus. Tuo tarpu antropologai dažniausiai žvelgia į detalesnį kontekstą – pasak Cliffordo Geertzo, jie siekia „ne atsakyti į opiausius mūsų klausimus, o leisti mums išgirsti kitų žmonių atsakymus“.

Paprasčiau kalbant, sociologija susitelkia ties bendresniais šiuolaikinės, vakarietiškos visuomenės tyrimais, o antropologija skiria daugiau dėmesio pačių įvairiausių kultūrų, bendruomenių stebėjimui visame pasaulyje. „Abiejuose moksluose naudojama socialinė teorija, tik gali būti taikomi skirtingi požiūriai ir metodai. Antropologijoje didžiausias akcentas skiriamas lauko tyrimams, vykdomas dalyvaujantis stebėjimas, gilinamasi į žmonių gyvensenos, mąstysenos, elgsenos ypatybes. Tuo tarpu sociologijoje dažnai taikomi ir kiekybiniai metodai“, – paaiškino Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės antropologijos centro vadovas prof. Vytis Čiubrinskas.

Nepaisant minėtų skirtumų, šie mokslai yra giminingi – sociologai ir antropologai, visų pirmiausia, siekia tyrinėti ir spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas, kylančias iš globalių ir vietinių sociokultūrinių procesų, jų raiškos Lietuvoje bei pasaulyje. Tarp daugybės jiems tenkančių uždavinių – ir siekis išsiaiškinti, kaip kovoti su skurdu, nelygybe ir nuolatinėmis socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis transformacijomis besivystančiose valstybėse.

Tad nieko nuostabaus, kad Vytauto Didžiojo universitete šiemet pradėta siūlyti sociologijos ir antropologijos bakalauro studijų programa, kuri suteikia galimybę per ketverius metus pažinti abi disciplinas ir įgyti abiejose srityse reikalingų žinių.

„Naujos dimensijos – antropologijos – atsiradimas absolventams suteiks platesnes galimybes pritaikyti savo žinias tarptautinėje erdvėje. Tą patvirtina ir VDU socialinės antropologijos magistrai, kurie savo tyrimus diplominiams darbams vykdė ne Lietuvoje, o Europoje, Egipte, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Be to, antropologija išmoko studentus tarpkultūrinio supratimo – įsigilinimo į daugiakultūriškumą plačioje erdvėje, ne tik Lietuvoje ir Vakaruose“, – pabrėžė prof. V. Čiubrinskas.

Savo ruožtu apie kitos programos pusės – sociologijos – naudą papasakojo studijas jau baigę absolventai. VDU sociologijos bakalaurė Eglė Rudokaitė patikino, kad šis palyginus jaunas mokslas tampa vis svarbesnis visuomenėje. „Sociume egzistuoja begalės įvairių reiškinių, kuriuos paaiškinti dažniausiai gali tik sociologas. Svarbu paminėti, kad studijuojant sociologiją yra formuojamas kritinis mąstymas, kuris leidžia į tam tikrus, atrodo, savaime suprantamus reiškinius pažiūrėti kitu kampu ir suprasti, kad tai nėra taip jau paprasta. O įgytos žinios bus ne tik profesijos, bet ir kasdienio gyvenimo dalis“, – sakė E. Rudokaitė.

Sociologijos ir antropologijos studentai Vytauto Didžiojo universitete išmoks taikyti šių mokslų teorijas, tirti socialinio gyvenimo reiškinius, taikyti kiekybinius ir kokybinius analizės metodus, naudotis įvairiomis duomenų apdorojimo kompiuterinėmis programomis, ruošti įvairių visuomenės gyvenimo sričių tyrimo projektus.

Baigus studijas, įgyjamas sociologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Absolventai galės dirbti įvairiuose socialinių tyrimų centruose, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucijose, verslo įmonėse, reklamos ir viešųjų ryšių agentūrose, įvairiose žiniasklaidos srityse, valstybės institucijose ir kitose darbovietėse, kur reikalingi gebėjimai atpažinti socialines problemas ir atlikti socialinius tyrimus.

Komentarai

Juo-kas

Ieškantiems atsakymų? Jiems reikia aiškinti, kad didžiausias socialumas yra darbas, bet ne tikėjimasis, kad valstybės arba privatizaurų išlaikytiniai patirs pasitenkinimą. O kas jiems duoną ir stogą uždirbs jei visi ruošiami tik tralaliuoti ir kaip žiogams strakalioti. Gėda, kad niekam nerūpi darbas, kuris net skruzdes, bites, vapsvas gamta sutvėrė vieninga bendruomene. Deja, šiuolaikinis žmogus nori išgyventi užsirioglines ant socialumo kupros. Cha, cha, cha, neišlaikys visų dykaduonių kupra...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.