Galerijoje „101“ – paroda apie vyriškumą

999

Kovo 25 d., antradienį, 17 val., VDU menų galerijoje „101“ (Laisvės al. 53) bus pristatyta tapytojo Adomo Danusevičiaus personalinė paroda „Kamufliažinis vyriškumas“.

A. Danusevičius yra tapytojas-tyrinėtojas, kuriantis paveikslus-situacijas. 2009 m. jis įgijo tapybos magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje, 2010-aisiais pelnė trečią vietą konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“, o šiuo metu studijuoja VDA menų doktorantūroje. Teorija menininkui ne mažiau svarbi už praktiką, todėl jo kūryba domisi ir „grynojo meno“ mėgėjai, vertinantys savitą tapybinę plastiką, ir filosofuojantys jaunuoliai, kurie eina miegoti su Foucault, o keliasi su Deleuze’o knygomis. Tapytojo darbų turi įsigiję tiek Lietuvos, tiek užsienio kolekcininkai.

Parodoje „Kamufliažinis vyriškumas“ eksponuojami naujausi A. Danusevičiaus darbai. Pavadinimas aiškiai pasako, kad autorių domina socialinės ir kultūrinės vyriškumo (de)konstrukcijos. Vyrų kūnai ir vyriškumo vaizdiniai retai sulaukia gilesnių tyrimų. Šis tapytojas vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo kurti queer tematikos ir estetikos darbus, sukeistindamas įprastus „vyrų pasaulio“ ritualus, kvestionuodamas patriarchalines galios struktūras ir normatyvinį seksualumą.

Adomo Danusevičiaus tapyba – intelektuali ir jusliška. Jo kūrinių nesupainiosi su kitų autorių darbais. Ne tik dėl to, kad menininkas tapo ir piešia vyrus – sportuojančius, bendraujančius, pramogaujančius. Jam labai svarbi paveikslų dramaturgija – personažų tarpusavio santykiai, juos stebinti auditorija ir į parodą atėjusio žiūrovo žvilgsnis. Kartu A. Danusevičiui svarbu pats žiūrėjimas, stebėjimas, tapybos (drobės) ir judančio vaizdo (ekrano) santykis. Atrodo, kad tuo pat metu esi paveikslo viduje, kaip vienas iš varžybų žiūrovų, ir kartu stebi veiksmą iš šalies. Esi salėje ir prie televizoriaus. O dar esi priešais kūną kaip paveikslą ir paveikslą kaip kūną. „Tai kur, galiausiai, aš esu?“.

Žiūrovas neretai nori pasitrinti akis – „Ar tikrai matau tai, ką matau?“. Riba tarp matomo ir nematomo, rodomo ir maskuojamo yra tarsi įtemptas lynas, ant kurio balansuoja A. Danusevičiaus tapyba. Ką iš tiesų stebime per gimnastikos varžybas, koks yra žmonių piramidės kūnų santykis? Kodėl sportininkai vaizduojami ne kulminaciniame, maksimalaus jėgų įtempimo taške? Ar sportas – tik galios, ar ir geismo išraiška?

Atsakymą sufleruoja ciklo pavadinimas – „Nekalti prisilietimai“. Tačiau ar nekaltybė neprimena kaltės? Kaltės neigimas ar nekalto santykio postulavimas sėja abejones, ir menininkas leidžia joms suvešėti. Autorius sąmoningai kuria situacijas, kur prisilietimą prie kito kūno galima skaityti ir kaip draugišką, ir kaip homoerotišką. Skaitymo būdą pasirenka žiūrovas, o menininko kūrybos kontekstas ir naudojamos priemonės skatina ieškoti neįprasto žiūros kampo.

Paroda veiks iki balandžio 11 d.

Laima Kreivytė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.