Europinis studijų kreditas – neišvengiama Lietuvos aukštojo mokslo kaita

1842

Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų, tarp kurių buvo ir Vytauto Didžiojo universiteto atstovai (VDU Edukologijos katedros dėstytojos, VDU Anglų filologijos katedros vedėja docentė Ingrida Žindžiuvienė, VDU Socialinio darbo katedros vedėja docentė Rasa Naujanienė, VDU Studijų prorektorius doc. Kęstutis Šidlauskas ir kt.)  – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis.

Tokie mokymai – tai sudėtinė nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ dalis.

Projekto komandoje sutelkti šalies aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – atstovai bendrai kūrė pagrindus ir prielaidas į studentą bei jo siekiamus studijų rezultatus orientuotų studijų formavimuisi. Taip vadinamas naujasis studijų kreditas tampa pagrindiniu instrumentu. Lietuvoje pagal LR Mokslo ir studijų įstatymą nuo šių metų rugsėjo 1 d. galioja ECTS šalių bendru susitarimu nustatyta standartinė vienerių metų studijų apimtis – 60 ECTS kreditų. Tačiau įstatymų leidėjas tik inicijavo šiuos procesus, palikdamas pačiai šalies akademinei bendruomenei surasti tinkamus įgyvendinimo kelius ir instrumentus.

Todėl šie tarptautiniai tęstiniai mokymai tapo tokio etapo – projekto rezultatų praktinės sklaidos – pradžia. Jų tikslas – suteikti žinių ir ugdyti praktinius įgūdžius, taikant naująją studijų kreditų koncepciją, kuriant į studentą ir konkrečius studijų rezultatus orientuotas studijų programas. Tokiu būdu studijų kreditas tampa priemone, įgalinančia tarpusavyje adekvačiai susieti du studentui labai svarbius dalykus – jo darbo krūvį ir studijų rezultatus. Mokymų dalyviai buvo suburti į komandas, kurių pagrindinė užduotis – ECTS principų taikymas savoms studijų programoms, konsultuojantis su kolegomis ir užsienio ekspertais, namų darbams įtraukiant su studijų programa susijusius asmenis.

Projekto dalyviai pripažįsta, jog visa ši „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Tą patvirtina ir kolegų iš užsienio universitetų, kuriuose ECTS diegiamas jau ne vienerius metus, patirtis. Todėl pokyčiai bus būtini ir 2009 m. prasidėjusiam projektui formaliai pasibaigus (paskutinis oficialus projekto renginys – 2012 m. vasario mėnesį įvyksianti tarptautinė konferencija).

Tikimasi, kad projekto įgyvendinimo metu ECTS pagrindu sukurta nacionalinė studijų kreditų koncepcija bendru Lietuvos akademinės bendruomenės sutarimu taps svarbiu dokumentu. Savo ruožtu, jo taikymas visose Lietuvos aukštosiose mokyklose bus priimtas kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų bei svarbiausių veiksnių tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.

Rodyti visus komentarus