Estijoje takoskyra tarp miesto ir kaimo mokyklų yra viena mažiausių

559

Siekiant kelti švietimo kokybę ir apsikeisti gerosiomis praktikomis su vieną sėkmingiausių švietimo sistemų turinčia kaimynine Estija, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Talino universitetu. Pasak šios aukštosios mokyklos Švietimo inovacijų prorektorės dr. Erikos Löfström, Estija sukūrė savo sėkmingą sistemą atidžiai sekdama tarptautines tendencijas. Pavyzdžiui, šalis užmezgė artimus ryšius su Suomija, kurios sėkmė slypi tame, jog mokytojų rengimas yra vykdomas magistrantūros lygmenyje ir remiasi moksliniais tyrimais. 

Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) tyrimas parodė, jog pagal 15-mečių moksleivių pažangumą Estija užėmė trečią vietą pasaulyje, pralenkdama ir Suomiją. Šios dvi šalys yra vienintelės Europoje, kur menkų gebėjimų moksleivių yra mažiau nei 15 procentų. Be to, estai užima priešakines pozicijas pasaulyje pagal mažiausią takoskyrą tarp miesto ir kaimo moksleivių pažangumo ir pagal skirtingų socioekonominių grupių mokymosi rezultatus.

„Norėčiau akcentuoti Estijos mokymosi visą gyvenimą strategiją 2020 metams – šis dokumentas liečia daugelį šalies švietimo institucijų veiklų ir sulaukė plataus palaikymo iš įvairių partijų atstovų. Jame yra nustatyti tikslai – kintantys mokymosi principai, lygios galimybės, dėmesys skaitmeninėms technologijoms ir, galbūt svarbiausia – kompetentingi, motyvuoti mokytojai ir mokyklų vadovybė. Šie siekiai atsispindi daugumoje šiuo metu vykdomų plėtros veiklų“, – paaiškina dr. E. Löfström.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Estijos mokytojų gretose artėja kartų kaita: apie pusė visų pagrindinių mokyklų mokytojų yra vyresni nei 50 metų amžiaus. Lietuvoje tendencijos panašios – čia jų skaičius siekia apie 44 proc. Siekdama pritraukti daugiau ir jaunų mokytojų, Estija per penkerius metus pakėlė šios profesijos atstovų atlyginimus net 40 procentų – tai didžiausias augimas tarp visų EBPO narių, tačiau lyginant su kitų sričių darbuotojais, mokytojai vis dar gauna mažesnį atlygį.

Algų klausimas aiškiai įvardijamas ir Estijos mokymosi visą gyvenimą strategijoje – čia įtrauktas siekis pakelti vidutinį mokytojų atlyginimą tiek, kad jis siektų sumą, kurią gauna specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą Estijoje. Taip siekiama paversti mokytojavimą patrauklesniu pasirinkimu, ypač jaunimo gretose, skatinant konkurenciją dėl mokytojų darbo vietų ir algų diferenciaciją, paremtą darbo rezultatais.

Pasak dr. E. Löfström, vienas svarbiausių gebėjimų šiuolaikiniams mokytojams yra moksleivius dominančių veiklų kūrimas. „Mokytojas turi gebėti skatinti bendravimą, planuoti moksleivių bendradarbiavimą. Tam, kad galėtų padėti mokiniams tapti kritiškai ir analitiškai mąstančiais, patys mokytojai turi turėti kritinio mąstymo įgūdžių. Be to, jiems reikalingas moralinis sąmoningumas, skatinant moksleivius apsvarstyti etinius klausimus, savo veiksmų pasekmes. Galiausiai, mokytojai turi rodyti pavyzdį, kaip palaikyti tvarumą – tiek socialinį, tiek ekologinį – visose savo veiklose“, – pasakoja Talino universiteto prorektorė.

Švietimo ekspertė pripažįsta, jog mokytojo darbas šiandien turi rimtų iššūkių – pirmiausia todėl, jog dėl jaunimo dėmesio „kariauja“ daugybė dalykų, ypač dėl staigaus technologijų išplitimo. Technologijos turi didžiulį potencialą pritaikymui mokyklose, tačiau jis iki šiol nėra pilnai išnaudotas.

„Šiandien žinios yra lengvai pasiekiamos, ir mokytojas nėra pagrindinis jų šaltinis jaunimui. Užuot perduodami žinias, mokytojai turi mokyti, kaip jas pasiekti, kritiškai vertinti, suprasti, kaip žinios kuriamos“, – teigia dr. E. Löfström. Dar vienas svarbus reikalavimas mokytojui šiandien yra tarpdiscipliniškumas, kurio prireikia padedant mokiniams suderinti skirtingų sričių žinias atliekant įvairias problemų sprendimo užduotis.

Neseniai Kaune, Mokytojų festivalyje apsilankiusi Škotijos nacionalinės agentūros „Creative Scotland“ vadovė Joan Parr teigė, jog tradicinė švietimo sistema paremta sėkme, egzaminų išlaikymu, o šiandien, kai vis svarbesnis yra kūrybiškumas, mokyklos turėtų palikti moksleiviams erdvės klysti – nes atvirumas nesėkmei yra vienas iš svarbiausių kūrybiškumo gebėjimų. Talino universiteto prorektorė dr. Erika Löfström taip pat pritaria, kad mokymo procese susidūrus su nesėkme, labai svarbu grįžtamasis ryšys ir skatinamas moksleivių atkaklumas sprendžiant sudėtingas užduotis, net jei nesiseka.

„Mokytojai atlieka svarbią užduotį – palaiko mokinių mokymąsi, tai yra, suteikia deramą pagalbą taip, kad besimokantysis galėtų tyrinėti, sužinoti ir patirti atradimo džiaugsmą, tačiau yra palaikomas – atsižvelgiant į moksleivio lygį. Geri „pastoliai“ neužmuša kūrybingumo“, – tikina dr. E. Löfström.

Anot švietimo ekspertės, svarbų vaidmenį šiandieniniame švietime atlieka ir moksleivių tėvai, kurie savo vaikams turėtų įdiegti teigiamą požiūrį į išsilavinimą ir bendradarbiauti su mokyklomis, palaikyti abipusį pasitikėjimą. Siekiant padėti naujiems mokytojams sėkmingai bendrauti su tėvais, pirmaisiais mokytojavimo metais jiems suteikiama galimybė pasinaudoti mentoriaus paslaugomis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.